Žalia ir energiją tausojanti pramonė

Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvos pramonė padarė reikšmingą pažangą didindama šalies energijos vartojimo efektyvumą. Nepaisant lyderės pozicijos siekiant energijos efektyvumo tarp labiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų išskiriančių energetikos sektorių, Lietuvos pramonė šiandien išlieka vienas imliausių energijai sektorių. Suvartodama net penktadalį šaliai tenkančios galutinės energijos, pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais mažinti poveikį klimato kaitai.

Verslui taip pat sunku konkuruoti ES ir pasaulio rinkoje, nes išlaidos energijai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį. Tai ypač išryškėjo energetinių krizių kontekste. Norint mažinti energijos sąnaudas ir didinti įmonių konkurencingumą kartu siekiant ambicingų tikslų klimato srityje, būtina diegti efektyvesnes ir modernesnes technologijas bei energijos vartojimo vadybos priemones. Visgi sėkmingai pramonės žaliajai transformacijai trukdo įvairios sisteminės problemos:

• neišnaudojamas žiedinės ekonomikos klimato kaitos švelninimo technologijų (atliekų pakartotinio panaudojimo ir (ar) perdirbimo, antrinių žaliavų naudojimo, beatliekinės gamybos) potencialas;
• esamos darbo vietos daugiausia orientuotos į produkcijos kiekio didinimą, bet ne į efektyvų išteklių ir energijos naudojimą;
• dėmesys sutelktas į žemos pridėtinės vertės išorinę gamybą, lemiančią nepakankamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų skaičių;
• energijos taupymo tikslai vis dar nėra integruoti į įmonių strateginius planus;
• trūksta ekoinovacijų diegimui ir skatinimui reikalingų žinių ir įgūdžių;
• ribota prieiga prie finansinių šaltinių, reikalingų energijos taupymo priemonių diegimui įmonėse;
• menkas vartotojų informuotumas apie klimatui nekenksmingus produktus ir paslaugas;
• nepakankama ekosistema didinti konkurencingumą išnaudojant žiedinės ekonomikos teikiamas tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybes kuriant tvarius produktus.

Šiems iššūkiams spręsti LIFE IP EnerLIT projekto komanda numato sukurti veiksmingą papildomų lėšų telkimo ir administravimo valdymo sistemą pramonės srityje, skatinti technologinių ekologinių inovacijų diegimą pramonės įmonėse bei tradicinių pramonės šakų transformaciją, tobulinti organizacines ir individualias kompetencijas bei gebėjimus, reikalingus Lietuvos pramonės įmonių energinio efektyvumo didinimui, šviesti ūkininkus apie klimatui draugiškesnius ūkininkavimo būdus. 

Projekto veiklos šioje srityje apima:

• Efektyvios, tarpinstituciniu bendradarbiavimu pagrįstos, energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo, koordinavimo ir pažangos stebėsenos valdymo sistemos Lietuvos pramonės sektoriuje sukūrimą, įskaitant finansavimo galimybių plėtrą.
• Esamos teisinės bazės peržiūrą ir jos pritaikymą energinio efektyvumo tikslų pasiekimui.
• Verslo poreikius atliepiančių investicijų į švaresnės gamybos inovacijas (jų diegimo) finansavimo ir įgyvendinimo sąlygų gerinimą, įmonių motyvacijos ir gebėjimų diegti ekoinovacijas ugdymą.
• Palankių sąlygų verslo investicijoms kurti ir diegti inovacijas tikslinėse srityse (kaip antai nanotechnologijos, mikroelektronika ir nanoelektronika, naujosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika ir kt.) formavimą, kartu žiedinės ekonomikos sprendimų skatinimą.
• Ūkininkų žinių bei gebėjimų pasirinkti aplinkai palankiausias gyvulių auginimo ar augalininkystės technologijas, leidžiančias konkrečiame ūkyje sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, stiprinimą.
• Įmonių gebėjimų stiprinimą energijos valdymo srityje įgyvendinant verslo poreikius atitinkančią mokymų programą, bei teikiant pagalbą įmonės strateginių planų rengimo etape.

DALYVAUJANTYS PARTNERIAI: 

	Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu priimant reikalingus sprendimus bei teisės aktų pakeitimus, teikia aktualią informaciją teisinio reguliavimo ir finansinės paramos verslui klausimais.
	Aplinkos ministerija rūpinasi priemonių įgyvendinimui reikalingų lėšų iš Klimato kaitos programos ir Lietuvos aplinkos investicijų fondo sutelkimu, teisinio reguliavimo sinergija su klimato politika, vykdo žemės ūkio poveikio aplinkai komunikaciją.
	Energetikos ministerija užtikrina kuriamos energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo, koordinavimo ir pažangos stebėsenos valdymo sistemos sinergiją su energetikos politika, koordinuoja jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu.
	Žemės ūkio ministerija atsakinga už klimatui nekenksmingo ūkininkavimo integravimą su kitais sektoriais.
	Lietuvos pramoninkų konfederacija atstovauja Lietuvos pramonės įmonių interesams politiniame lygmenyje, teikia informaciją apie valstybės teikiamą paramą verslui tikslinėse srityse, rengia ir koordinuoja įmonėms skirtos mokymų programos įgyvendinimą.
	Lietuvos energetikos institutas dalyvauja kuriant stebėsenos ir strateginio modeliavimo rodiklius politikos priemonėms vertinti ir tobulinti.

Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šioje svetainėje pateikiamas projekto partnerių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.