Akistata su klimato kaita: kam gresia pavojus, o kas pasirengę labiausiai?

Visuomenės švietimas
Lietuva

Prognozuojama, jog ateinantį dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Pagrindinė to priežastis – nesugebėjimas tinkamai reaguoti į klimato pokyčius. Ir nors klimato kaita laikoma globaliu reiškiniu, kurio grėsmes jau spėjo pajusti visa žmonija, į kovą su visuotiniu atšilimu šalys stoja skirtingai. Tai patvirtina ir „Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos kasmet atliekami tyrimai, padedantys išrikiuoti pasaulio valstybes pagal tai, kaip jos pasiruošusios atlaikyti klimato kaitą[1].

Šalių rotacijai svarbūs du parametrai

„Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos įgyvendinamas tyrimas, kurio metu sudaromas labiausiai prie klimato kaitos pokyčių prisitaikyti pasiruošusių šalių indeksas „ND-GAIN Country Index“[2] įvertina šalių pažeidžiamumą klimato kaitos ir kitų pasaulinių problemų atžvilgiu. Šis indeksas itin naudingas ir kaip pagalbinis įrankis, kadangi juo siekiama padėti vyriausybėms, verslo įmonėms ir bendruomenėms kryptingai paskirstyti investicijas, kad būtų galima kuo veiksmingiau reaguoti į esamus klimato kaitos iššūkius.

Nuo 1995 m. atliekamo tyrimo metodologijos ašį sudaro du pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių parametrai: 1) šalies pažeidžiamumas ir 2) šalies pasirengimas.

Vertinant šalių pažeidžiamumą tyrime yra analizuojamas globalus šalies poveikis, jautrumas ir gebėjimas prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Bendras šalies pažeidžiamumo indeksas šiais aspektais nustatomas nagrinėjant 6 gyvybiškai svarbius sektorius: 1) maistą, 2) geriamąjį vandenį, 3) sveikatą, 4) gamtines sąlygas, 5) gyvenamąsias erdves ir 6) infrastruktūrą. Tuo tarpu vertinant šalies pasirengimą tyrėjams aktualūs aspektai apima šalies investicijų potencialą ir gebėjimą jas paversti realiais prisitaikymo veiksmais. Todėl šiame tyrimo pjūvyje svarbiausia yra: ekonominis, valdymo ir socialinis pasirengimas.

Sumuodami vertinimo taškus, tyrėjai „ND-GAIN Country Index“ indekse mažėjančia tvarka išrikiuoja per 180, įskaitant ir Lietuvą, pasaulio šalių. Viršūnėje atsiduria daugiausia taškų surinkusios ir labiausiai pasirengusios įveikti klimato kaitos padarinius valstybės, o sąrašo pabaigoje nugula tos, kurių tyko didžiausi pavojai.

Lyderiauja Skandinavija, pavojuje – Afrikos šalys

Remiantis naujausiais, 2016 m. tyrimo, duomenimis, aukščiausioje „ND-GAIN Country Index“ indekso pozicijoje atsiduria Norvegija. Ši šalis pirmoje vietoje laikosi stabiliai jau daugiau kaip 20 metų. Ir nors Norvegijoje vis dar egzistuoja prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkių, atsižvelgiant į pažeidžiamumo ir pasirengimo kriterijus ji yra antroji (po Šveicarijos) mažiausiai pažeidžiama šalis ir trečioji (po Singapūro ir Naujosios Zelandijos) geriausiai klimato kaitai pasirengusi šalis.

Žiūrint iš pažeidžiamumo perspektyvos, stipriausi žaliųjų inovacijų lydere laikomos Norvegijos sektoriai yra infrastruktūra, geriamasis vanduo, gamtinės sąlygos, sveikata, o grėsmėje dėl klimato kaitos gali atsidurti maisto prieinamumas bei gyvenamųjų erdvių sektoriai.

Po Norvegijos antrojoje indekso „ND-GAIN Country Index“ pozicijoje rikiuojasi Naujoji Zelandija, toliau – Suomija, Švedija, o geriausiųjų penketuką užbaigia – Šveicarija. Tyrimo duomenimis, atlaikyti klimato kaitos iššūkius ne ką prasčiau pasiruošusios ir Danija, Austrija, Islandija, Australija bei į 10-tuką patenkantis Singapūras.

Ir priešingai, keičiantis klimatui prasčiausiai prisitaikyti sektųsi Afrikos valstybėms: Demokratinei Kongo Respublikai (177 indekso pozicija), Centrinei Afrikos Respublikai (178 indekso pozicija), Eritrėjai (179 indekso pozicija), Čadui (180 indekso pozicija) ir Somaliui (181 indekso pozicija). Lyginant su Norvegija, kuri pagal 2016 m. indeksą užima pirmą vietą, surinkusi 76 taškus, Somalis turi kone 4 kartus mažiau šansų įveikti klimato kaitos keliamus padarinius, todėl surinkęs 20,2 taškus atsiduria grėsmingoje 181 indekso pozicijoje.

Itin aukštas pažeidžiamumas (0,978 taškai) apima visus Somalio sektorius, o pernelyg žemas pasirengimo balas (0,083) signalizuoja pavojingą ateities scenarijų. Atsižvelgiant į pažeidžiamumo parametrus, Somalis yra antra (po Sirijos) labiausiai pažeidžiama šalis, o pagal pasirengimo kriterijų mažiausiai klimato iššūkiams pasiruošusi valstybė. Kad Somalis galėtų pagerinti pasirengimą klimato kaitai ir imtųsi būtiniausių prisitaikymo veiksmų, šiai šaliai reikalingas didžiulis investicijų ir inovacijų poreikis.

Ryškiausi 2016-ųjų šuoliai ir nuopuoliai

2016-aisias atliktas šalių indekso tyrimas „ND-GAIN Country Index“ taip pat padeda nustatyti bendrus veiksnius, galinčius padėti sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių. Tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie padeda šalims įveikti klimato kaitos iššūkius, išskiriami šie: pagerėjusi šalies ekonomika, išteklių, tokių kaip geriamasis vanduo, prieinamumas, žemės ūkio pajėgumas ir politinis stabilumas[3]. Pavyzdžiui, tuo metu, kai prisitaikymas prie tam tikrų klimato kaitos pokyčių (tarkime, kilus stichinei nelaimei) šaliai yra itin svarbus, politinio stabilumo veiksnys užtikrina, kad valstybės politikos formuotojai bus pasirengę operatyviai priimti tai situacijai spręsti geriausius sprendimus.

Atsižvelgdami į prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių padedančius veiksnius, „Notre Dame Global Adaptation“ tyrėjai išskyrė penkias pasaulio šalis, kurioms per 2016 m. labiausiai pavyko pagerinti pasirengimo lygį, lyginant su 2015-aisiais. Į tokių šalių penketuką pateko: Gana, Saliamono salos, Žaliasis Kyšulys, Šri Lanka ir Mianmaras.

Pastaraisiais metais Mianmare vyko dideli politiniai pokyčiai, kuomet po dešimtmečius trukusio karinio režimo buvo įgyvendinta konstitucinė reforma, įvesta rinkimų tvarka ir panaikintos ekonominės sankcijos. Remiantis 2016-ųjų tyrimu, pastebėta, kad su išplėtota informacijos ir komunikacijos infrastruktūra pagerėjo šalies politinis stabilumas, ekonomika, o kartu ir pajėgumas prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių. O pavyzdžiui, spartų Šri Lankos pasirengimo klimato kaitos pokyčiams lygio augimą lėmė, 2009 m. pasibaigęs pilietinis konfliktas, 2015-aisiais nušalintas korupcija garsėjantis, ilgiausiai šalį valdęs politinis lyderis ir vėliau įvestos palankios politinės reformos.

Tyrimo metu taip pat išskirtos ir penkios šalys, kurių pasirengimo klimato kaitos pokyčiams lygis, palyginti su 2015-aisiais, labiausiai suprastėjo 2016 m. Tarp tokių šalių atsidūrė: Bosnija ir Hercegovina, Čilė, Makedonija, Burundis ir Brazilija. Pastarojoje būtent 2016 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės, atsiėjusios net 12 milijardų JAV dolerių ir šalį pastūmėjusios į skolų liūną[4]. Tuo tarpu spartų Burundžio pasirengimo lygio mažėjimą lėmė 2015 m. šalį ištikę pilietiniai neramumai ir vėliau virtę į perversmą. Būtent po šių įvykių 2016-aiais Burundis tapo viena labiausiai politiškai nestabilių šalių.

Indeksu „ND-GAIN Country Index“ taip pat vertinami šalių pakylimai ir nuopuoliai atsižvelgiant į penkerių metų perspektyvą. Per penkerius metus, nuo 2011-ųjų, pasirengimą klimato kaitos pokyčiams gerokai pagerino Rusija, Uzbekistanas, Iranas ir Ruanda. Ir priešingai, sunkiau įveikti klimato kaitos iššūkius per šį laikotarpį pasidarė Sirijai, Kubai, Ispanijai ir Argentinai[5].

Lietuva – pirmajame indekso trisdešimtuke

„Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos atliekamame šalių indekso tyrime nuo pat 1995 m. dalyvauja ir Lietuva. Per daugiau nei du dešimtmečius mūsų šaliai teko pabuvoti ir 37 indekso pozicijoje, tačiau pastaraisiais metais situacija gerėja – įvertinta 61,3 indekso taškais Lietuva laikosi pirmajame 30-tuke.

Atsižvelgiant į Baltijos šalių kontekstą, kaimyninė šalis Latvija rikiuojasi po Lietuvos 31-oje pozicijoje, o Estija pirmauja, užimdama 25-ąją indekso vietą. Tuo tarpu palyginti su kitomis tyrime reitinguojamomis šalimis, Lietuva yra 60-oji mažiausiai klimato kaitos pažeidžiama šalis ir 25-oji valstybė pagal pasirengimą visuotiniam klimato atšilimui.

Eil.Nr. Šalis "ND-GAIN Country Index" taškai Pažeidžiamumo taškai 0–1 (mažiau–geriau) Pasirengimo taškai 0–1
1. Norvegija 76

0,277

0,797
2. Naujoji Zelandija 73,8 0,331 0,806
3. Suomija 72,2 0,308 0,75
4. Švedija 71,6 0,304 0,737
5. Šveicarija 71,3 0,274 0,7
6. Danija 71 0,342 0,762
7. Austrija 70,3 0,314 0,719
8. Islandija 70,1 0,312 0,713
9.  Australija 70 0,294 0,694
10.    Singapūras 69,9 0,417 0,814
11.    Vokietija 69,6 69,6 0,684
12.    Jungtinė Karalystė 69,4 0,3 0,688
13.    Kanada 68,9 0,296 0,674
14.    Liuksemburgas 68,8 0,287 0,663
15.    Jungtinės Valstijos 68 0,339 0,699
16.    Pietų Korėja 67,2 0,375 0,719
17.    Prancūzija 66,7 0,297 0,631
18.    Nyderlandai 66,6 0,351 0,683
19.    Slovėnija 65,9 0,34 0,653
20.    Airija 65,5 0,345 0,654
21.    Japonija 65 0,372 0,671
22.    Čekija 63,7 0,309 0,584
23. Lenkija 63,7 0,323 0,597
24. Ispanija 62,9 0,308 0,566
25. Estija 62,5 0,375 0,625
26. Portugalija 62 0,348 0,589
27. Belgija 61,9 0,361 0,6
28. Čilė 61,7 0,343 0,577
29. Izraelis 61,4 0,338 0,567
30. Lietuva 61,3 0,387 0,613
31. Latvija 60,7 0,392 0,606

1 lentelė. Sudaryta pagal „Notre Dame Global Adaptation“ duomenis[6].

Ir nors mūsų šaliai yra kur tobulėti, indekso pokytis, pasak ekspertų, atspindi nemenką mūsų šalies pažangą. Sulig kiekvienais metais gerėjantis Lietuvos įvertinimas rodo, kad klimato kaitos politika šalyje formuojama ir įgyvendinama tinkamai, pasirenkant efektyvias kryptis ir veiksmus.

Kaip rodo 2016 m. atlikto tyrimo duomenys ir pateiktos ekspertų išvados, akistatoje su klimato kaita Lietuvai vis dar gresia keletas rizikų, kurioms šalyje kol kas skiriama pernelyg mažai dėmesio. Tarp įvardijamų potencialių grėsmių atsiduria: priklausomybė nuo importuojamos energijos; žemės ūkio našumas (vertinant atsižvelgiama į trąšų, pesticidų naudojimo kiekius, apsirūpinimą žemės ūkio technika, jos naudojimo intensyvumą, gebėjimą įsigyti bei panaudoti inovatyvias žemės ūkio technologijas ir kitus panašius aspektus); vidaus vandenis kaupiančių užtvankų pajėgumas ir nepakankamas dėmesys socialinio pasirengimo inovacijų įgyvendinimui.

Ir priešingai, remiantis tyrimo duomenimis, didžioji dalis veiklos sričių, kurias Lietuva įgyvendina, laikoma pagirtinomis. Tarp jų – ir ekonomikos, verslo plėtojimas, politinis stabilumas, įstatymų reguliavimas ir vykdymas.

[1] https://gain.nd.edu/

[2] https://gain.nd.edu/our-work/country-index/rankings/

[3] https://www.preventionweb.net/news/view/51532

[4] https://www.forbes.com/sites/christinasettimi/2016/08/05/the-2016-summer-olympics-in-rio-by-the-numbers/#1418622efa18

[5] https://www.preventionweb.net/news/view/51532

[6] https://gain.nd.edu/our-work/country-index/rankings/