Lietuvos klimato kaitos prognozės ir scenarijai
Nuo 1880 m. vidutinė temperatūra Žemėje pakilo apie 1 ºC, o 2016 ir 2020 m. buvo karščiausi metai nuo stebėjimų pradžios. O CO2 kiekis atmosferoje yra didžiausias per 800 000 metų ir jau siekia 415 ppm. Klimato kaitos padariniai yra milžiniški. Pasaulio sveikatos organizacija kasmet skaičiuoja apie 1700 tūkst. žmonių mirčių siejamų su klimato kaita, o 2019 m. Europą užplūdusi karščio banga nusinešė 2 500 žmonių gyvybių. Be to, atnešami dideli ekonominiai nuostoliai, kyla grėsmė apsirūpinimo maistu saugumui, kultūros paveldui bei didėja esama socialinė nelygybė ir tai tik dalis klimato kaitos daromos žalos.
Lietuvoje vykstantys klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Lietuva yra neapsaugota nei nuo globalių klimato pokyčių, nei nuo jų padarinių. 1778-2019 m. vidutinė oro temperatūra Vilniuje pakilo 1,94 °C, o 2020 m. buvo patys karščiausi metai, 2019 m. – antri pagal karštumą.
Per paskutinius 58 metus, 1961-2019 m. laikotarpiu Lietuvoje įvyko didžiausi klimato pokyčiai:
- vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 2,2 °C;
- vidutinis metinis kritulių kiekis padidėjo 17 %;
- išaugo atvejų skaičius, kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 °C;
- sumažėjo vidutiniškai 30 dienų su sniego danga;
- Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm.
Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje. Klimato pokyčiai siejami su tipiniais koncentracijų scenarijais ‒ RCP (angl. Representative Concentration Pathways). Jie susideda iš socialinių-ekonominių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir klimato prognozių. Energinis RCP poveikis vertinimas grindžiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų veiksnių poveikiu ir nustatomas įvertinant balanso tarp ateinančios ir išeinančios spinduliuotės pokyčius susijusius su atmosferos cheminės sudėties kaita. Dažniausiai yra naudojami 4 pagrindiniai RCP scenarijai: RCP2.6, RCP4.5; RCP6.0 ir RCP8.5.
1 pav. Prognozuojama vidutinės metinės oro temperatūros kaita Lietuvos teritorijoje iki 2100 m. remiantis CMIP5 išvesties duomenimis pagal skirtingus RCP scenarijus.
Iki XXI a.vidurio numatomi oro temperatūros pokyčiai pagal įvairius RCP scenarijus mažai skiriasi (1 pav.). Lietuvoje iki XXI a. pabaigos oro temperatūra labiausiai išaugs pagal RCP8.5 scenarijų, o mažiausiai pagal RCP2.6. Pagal RCP4.5 ir RCP6.0 vidutinė metinė oro temperatūra kils panašiu tempu iki 8-ojo dešimtmečio pabaigos ir tik vėliau pagal RCP4.5 oro temperatūra stabilizuosis, o pagal RCP6.0 – kils toliau.
2 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje 1986–2005 m. (kairėje) bei prognozuojama 2081–2100 m. pagal RCP2.6 (viduryje) ir RCP8.5 (dešinėje) scenarijus, ºC.
XXI a. pabaigoje oro temperatūra Lietuvoje sparčiausiai augs šaltuoju metų laikotarpiu. Daugiausiai oro temperatūra šį mėnesį pakils Šiaurės rytų Lietuvoje, pokyčiai čia gali siekti iki 6,3 °C. Žymų oro temperatūros augimą modeliai numato ir rugpjūtį. Pagal RCP8.5 scenarijų oro temperatūros pokyčiai šį mėnesį skirtingose šalies dalyse gali kisti nuo 4,7 iki 5,4 °C.
XXI a. pabaigoje mažiausiai turėtų pasikeisti gegužės vidutinė oro temperatūra. Net ir pagal RCP8.5 scenarijų oro temperatūros pokyčiai šį mėnesį neviršys 3,9 °C.
Kaip ir oro temperatūros, taip ir metinio kritulių kiekio iki XXI a. vidurio prognozės pagal įvairius RCP scenarijus Lietuvos teritorijoje beveik nesiskiria (3 pav.). Tik vėliau išryškėja didesni numatomi pokyčiai pagal RCP8.5, o vidutinio metinio kritulių kiekio stabilizavimasis – pagal RCP2.6. Numatomi kritulių kiekio pokyčiai pagal RCP4.5 ir RCP6.0 beveik nesiskiria.
3 pav. Prognozuojama metinio kritulių kiekio kaita Lietuvos teritorijoje iki 2100 metų.
Iki 2035 m. vidutinis metinis kritulių kiekis turėtų išaugti 1,6–4,0 %. Labiausiai kritulių kiekis turėtų padidėti Vakarų Lietuvoje, mažiausiai – pietinėje dalyje. Didžiausi pokyčiai prognozuojami pagal RCP4.5, o mažiausi – pagal RCP6.0 scenarijų. Modelių išvesties rezultatai pagal visus keturis RCP scenarijus XXI a. pradžioje visoje Lietuvos teritorijoje numato kritulių kiekio augimą spalį–balandį ir birželį. Rugsėjį kritulių kiekio mažėjimas Lietuvos teritorijoje yra prognozuojamas visų RCP scenarijų, išskyrus Vakarų Lietuvą (RCP4.5). Gegužę, liepą ir rugpjūtį prognozuojamų kritulių kiekio pokyčių kryptis Lietuvos teritorijoje bei tarp scenarijų išsiskiria.
Iki 2035 m. Lietuvos teritorijoje kritulių kiekis labiausiai išaugs pirmoje metų pusėje. Didžiausių kritulių kiekio pokyčių tikimasi Vakarų Lietuvoje, mažiausių – pietrytinėje šalies dalyje. Vakarų, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje kritulių kiekis labiausiai išaugs balandį. Šiuos pokyčius modeliai prognozuoja pagal „optimistinį“ RCP2.6 scenarijų. Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje sparčiausias kritulių kiekio augimas tikėtinas vasarį – 8,3 %, šalies pietvakariuose – birželį (8,0 %).
Modelių išvesties duomenys didžiausius neigiamus kritulių kiekio pokyčius visoje šalyje rodo liepą. Labiausiai kritulių sumažės Pietryčių Lietuvoje (–4,2 %), o Lietuvos šiaurės rytuose tik –2,6 %.
Dar didesni kritulių kiekio pokyčiai prognozuojami XXI a. pabaigoje. Vidutinis metinis kritulių kiekis gali išaugti 3,7–13,5 %. Šiaurinėje šalies dalyje prognozuojami didesni pokyčiai nei pietinėje. Mažiausiai metinis kritulių kiekis pasikeis pagal RCP2.6, o daugiausiai – pagal RCP8.5 scenarijų.
Pagal visus RCP scenarijus kritulių kiekio augimas yra prognozuojamas spalio–gegužės mėn. Likusiais mėnesiais prognozuojama kritulių kiekio pokyčių kryptis tarp RCP scenarijų skiriasi.
4 pav. Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje 1986–2005 m. (kairėje) bei prognozuojamas 2081–2100 m. pagal RCP2.6 (viduryje) ir RCP8.5 (dešinėje) scenarijus, mm.
XXI a. pabaigoje kritulių kiekis labiausiai išaugs šaltuoju metų laiku. Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje kritulių kiekis sparčiausiai augs sausį, atitinkamai po 26,5 ir 15,3 %, o Vidurio Lietuvoje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – gruodį. Tikėtini pokyčiai šiose šalies dalyse sieks atitinkamai 26,6 ir 27,5 %. Pietvakarinėje Lietuvos dalyje kritulių kiekio reikšmės labiausiai išaugs kovą (18,7 %). Šie pokyčiai Lietuvos teritorijoje modeliuojami pagal RCP8.5 scenarijų. Prognozuojama, kad kritulių kiekio pokyčiai ateityje bus didesni šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Liepos–rugsėjo mėn. prognozuojamas kritulių kiekio mažėjimas. Labiausiai kritulių kiekis turėtų sumažėti šalies pietryčiuose, o mažiausiai – vakarinėje dalyje. Vidurio, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje kritulių kiekis labiausiai sumažės liepą, Vakarų Lietuvoje – rugpjūtį, o pietvakariuose – rugsėjį.
Globali klimato kaita neišvengiamai turės įtakos ir kritulių kiekio ekstremumams. Ateityje metinis paros kritulių kiekio maksimumas Lietuvoje augs (5 pav.). Išskiria tik Šiaurės Rytų Lietuva – remiantis modelių skaičiavimo rezultatais RCP2.6 scenarijaus pagrindu metinis paros kritulių kiekio maksimumas iki 2035 m. šioje Lietuvos dalyje turėtų truputį sumažėti, o likusioje Lietuvos dalyje – pagal visus scenarijus padidės 1,9–4,6 %. Amžiaus pabaigoje paros kritulių kiekio maksimumai augs sparčiau ir remiantis RCP8.5 centrinėje šalies dalyje gali padidėti net 17,4 %. Baziniu laikotarpiu vidutinio metinio kritulių kiekio maksimumo reikšmės Lietuvoje pateko į intervalą nuo 33 mm Raseiniuose iki 42 mm Telšiuose. Ateityje šio rodiklio reikšmės turėtų išaugti, o izolinijų pasiskirstymas išliks panašus.
5 pav. Metinis paros kritulių kiekio maksimumas Lietuvoje 1986–2005 m. (kairėje) bei prognozuojamas 2081–2100 m. pagal RCP2.6 (viduryje) ir RCP8.5 (dešinėje) scenarijus, mm.
XXI a. Lietuvoje augs tarppariniai oro temperatūros svyravimai, didės ekstremaliai karštų dienų (>30 °C) ir šiltų naktų (>15 ir >18 °C) skaičius. Galimas karščio bangų dažnėjimas ir intensyvėjimas (jos truks ilgiau, o oro temperatūra jų metu bus aukštesnė). Ekstremaliai šaltų dienų skaičius mažės lėčiau.
Remiantis anksčiau vykdytų studijų rezultatais, dėl klimato kaitos Lietuvoje bene labiausiai pažeidžiamas yra Baltijos jūros pakrantės regionas. Pakrantei, priekrantės ekosistemoms, taip pat vietos gyventojams daugiausia įtakos turi jūros lygio kilimas, dažnėjančios audros ir uraganiniai vėjai, jūros ir Kuršių marių vandens šiltėjimas ir druskingumo pokyčiai. 2081−2100 m., lyginant su 1986–2005 m., Pasaulinio vandenyno lygis tikėtina pakils 26–98 cm. Numatoma, jog vandens lygis Baltijos jūroje XXI a. taip pat kils. Tačiau vėjo režimo pasikeitimai bei vertikalūs tektoniniai judesiai lems, jog vandens lygio pokyčiai skirtingose Baltijos jūros dalyse bus labai nevienodi. Labiausiai vandens lygis išaugs pietrytinėje pakrantėje, kur yra ir Klaipėda, čia remiantis skirtingais scenarijais, pakils 20–90 cm. Vidutiniam vandens lygiui pakilus 90 cm, labai išaugtų užtvindymo pavojus audrų metu jūros pakrantėje bei Klaipėdos miesto teritorijoje abipus Danės ir Smeltelės upių vagų.
1 lentelė. Numatomos klimato elementų kaitos tendencijos Lietuvoje XXI amžiuje.
|
Klimato elementai |
Numatomų pokyčių pobūdis |
| Oro temperatūra |
Oro temperatūra kils visais metų laikais. Augs tarppariniai oro temperatūros svyravimai. Vidutinė metų temperatūra per XXI a. gali išaugti 1,5–5,1 °C. Stipriausiai atšilimas pasireikš žiemos ir vasaros mėnesiais. Iki 2035 m. temperatūra labiausiai kils vasarį, kovą ir liepą. Globalios oro temperatūros padidėjimas 2 °C, lyginant su priešindustriniu lygiu, labiausiai tikėtinas XXI a. viduryje, o Lietuvoje – 15–20 metų anksčiau (apie 2030 m.). |
| Oro temperatūros ekstremumai |
Didės ekstremaliai karštų dienų ir šiltų naktų skaičius. Daugiau bus karščio bangų, o oro temperatūra jų metu bus aukštesnė. Metiniai oro temperatūros maksimumai sparčiausiai kils šalies pietryčiuose ir pietvakariuose, o nuosaikiausias jų kilimas prognozuojamas šalies vakaruose. Ekstremalių šalčių pasikartojimas nežymiai mažės. Metinių oro temperatūros minimumų vidurkis labiausiai išaugs Šiaurės Rytų Lietuvoje, mažiausiai – Vakarų Lietuvoje. |
| Kritulių kiekis |
Vidutinis metinis kritulių kiekis iki XXI a. pabaigos turėtų išaugti 3,7–13,5 % (iki 2035 m. – 1,6–4,0 %). Didžiausias kritulių kiekio augimas (15–27 %) prognozuojamas spalio–balandžio mėn. Liepos–rugsėjo mėn. kritulių kiekis mažės, labiausiai – šalies pietryčiuose, o mažiausiai – vakarinėje dalyje. |
| Gausūs krituliai |
Didės gausių kritulių atvejų skaičius ir jų dalis bendrame kritulių kiekyje. Augs dienų, kai per parą iškrenta ≥ 10 mm kritulių, skaičius per metus. Didės metiniai paros kritulių kiekio maksimumai. |
| Sausros | Tikėtina, jog sausrų skaičius vasarą (ypač antroje vegetacijos periodo pusėje) didės. |
| Oro drėgnis | Šaltuoju metų laikotarpiu santykinis oro drėgnis keisis mažai, o šiltuoju sumažės (labiausiai liepos–rugsėjo mėnesiais). |
| Vėjo greitis |
Vidutinis vėjo greitis keisis mažai, tačiau gali išaugti jo gūsingumas (ypač vasaros laikotarpiu). Tikėtina, jog audrų ir uraganinių vėjų pasikartojimas augs (ypač šaltuoju metų laikotarpiu). |
| Saulės spinduliuotė | Saulės spindėjimo trukmė šaltuoju metų laiku trumpės, o šiltuoju – keisis mažai. |
| Pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai |
Tikėtinas pavojingų reiškinių (tokių kaip perkūnija, lijundra, kruša, škvalas, viesulas, konvekcinės audros ir kt.) skaičiaus, trukmės ir intensyvumo didėjimas. Upių poplūdžiai, nuosėkis vasarą ir rudenį. |
| Baltijos jūros lygis, vandens temperatūra |
Per XXI a. lygis pakils 20–90 cm. Vandens paviršiaus ir priedugnio temperatūra kils. |
| Sezoninis įšalas | Įšalo trukmė ir gylis mažės, visiško atitirpimo ir kartotinio užšalimo tikimybė didės. |
| Sniego rodikliai | Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje), tačiau maksimalus sniego dangos storis keisis nedaug. |
Pagrindinis klimato kaitos poveikis Lietuvai:
- Pavasariniai upių potvyniai pasislinks iš pavasario į žiemos pradžią, o per visą žiemą aukštas vandens lygis lems tai, kad potvyniai bus ne tokie stiprūs;
- augalų vegetacijos laikotarpis (> 5 °C) gali pailgėti 20–50 dienų ir viršyti 200 dienų, tačiau vėlyvų pavasario ir ankstyvų rudens šalnų pavojus išliks;
- daugės ekstremaliai karštų dienų ir šiltų naktų. Bus daugiau karščio bangų, o oro temperatūra jų metu bus aukštesnė, tai turės neigiamą poveikį sveikatai;
- aukštesnė vasaros temperatūra lems didesnį vėsinimui reikalingų išteklių poreikį, galintį sukelti elektros srovės trikdžius;
- dažnas oro temperatūros svyravimas – apie 0 °C žiemą ir karščio bangos vasarą – labiau pažeis kelių dangą ir geležinkelius;
- ekstremalūs reiškiniai sukels vis didesnius nuostolius įvairiems ūkio sektoriams;
- šylant klimatui, lapuočiams medžiams augimo sąlygos gerėja, o spygliuočiams prastėja, jie toliau silps ir trauksis į šiaurę;
- išnyks augalų rūšys nespėjančios prisitaikyti prie pakitusių gamtinių sąlygų;
- neigiamas ir teigiamas poveikis numatymas daugeliui sektorių.