Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Interaktyvūs prognozių žemėlapiai.
Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė, leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.
EBPO akcentai klimatui neutraliai Lietuvai: inovatyvių technologijų plėtra, mokestiniai pokyčiai
Lietuvai iki 2050 m. norint pasiekti klimato neutralumo tikslą būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Naujų ir tvarių technologijų, padedančių sumažinti ŠESD emisijas, diegimas sukurtų šalyje papildomų darbo vietų, o Lietuva galėtų tapti technologijas parduodančia šalimi.
Mokslininkų signalas apie klimato pokyčių grėsmę aktualus ir Lietuvai
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
Klimatas Lietuvoje paskutinius 11 tūkst. metų – kas darė didžiausią įtaką?
Istorinius klimato pokyčius Lietuvoje tyrusi mokslininkų komanda atrado neįtikėtinų faktų. Žvelgiant į praeitį matyti, kad didžiausią įtaką klimatui darydavo tokie faktoriai kaip orbitiniai pokyčiai ar Saulės ciklai. Neapsieita ir be žmogaus rankos prisilietimo. Tačiau ar galėtumėte patikėti, kad maždaug 5 tūkst. metų klimatas Lietuvoje buvo visiškai nusistovėjęs?
Knygos „100 klausimų apie klimato kaitą“ elektroninė versija
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei, saugumui.
Suprasi, kai prarasi: kokiuose Klimato savaitės renginiuose dalyvausime šiemet?
Artėjant Klimato savaitei, kuri vyks spalio 23-29 dienomis, Aplinkos ministerija skelbia šių metų temą – „Suprasi, kai prarasi“. Nuo šiandienos pradedama žinomumo didinimo kampanija atkreipia dėmesį į realius klimato kaitos padarinius, kurie gali paliesti kiekvieną Lietuvos gyventoją.
422 ppm
CO₂ koncentracija
+1,1 °C
temperatūros pokytis
+1,2 °C
pokytis Lietuvoje
424 gmT
ledo pokytis

Naujienos

Parengta nauja energetikos sektoriaus skaičiuoklė teisėkūros poveikio išmetamų ŠESD kiekio pokyčio įvertinimui
Įsigalioja Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisos
Neformaliame ES aplinkos ministrų susitikime tartasi, kaip išlaikyti 1,5 °C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą
Teikiamas atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas derinimui
Nemokamai nuvažiavo šimtą tūkstančių kilometrų: naujajame tinklalaidės „Žalieji pokalbiai“ epizode aptariama projekto „Lazdijai veža“ sėkmės istorija
Pristatoma atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Kviečiame dalyvauti
Baigėsi kvietimas diegti atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus besivystančiose šalyse
Įvyko antrasis Europos Komisijos organizuotas seminaras dėl ES ATLPS II įgyvendinimo
Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisas
Klimato kaita: mokomės gyventi kitaip | 4 dalis
Planuojantiems diegti atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus besivystančiose šalyse – liko trys savaitės
Klimato kaita: mokomės gyventi kitaip | 3 dalis
Šių metų pavasaris buvo rekordiškai šiltas
Bonoje prasidėjo tarptautinės derybos dėl klimato kaitos: negalime sau leisti sustoti
Diskutuota apie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimą, jau atliktus darbus ir ateities planus