Suprasi, kai prarasi: kviečiame teikti pasiūlymus 2024 metų Klimato savaitei
Artėjant Klimato savaitei, kuri vyks spalio 21–27 dienomis, Aplinkos ministerija kviečia inicijuoti renginius ir veiklas, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti ir patiems tapti aktyviais klimato kaitos sprendimų kūrėjais.
Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Interaktyvūs prognozių žemėlapiai.
Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė, leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.
EBPO akcentai klimatui neutraliai Lietuvai: inovatyvių technologijų plėtra, mokestiniai pokyčiai
Lietuvai iki 2050 m. norint pasiekti klimato neutralumo tikslą būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Naujų ir tvarių technologijų, padedančių sumažinti ŠESD emisijas, diegimas sukurtų šalyje papildomų darbo vietų, o Lietuva galėtų tapti technologijas parduodančia šalimi.
Mokslininkų signalas apie klimato pokyčių grėsmę aktualus ir Lietuvai
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą. Joje patvirtinta, kad vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
Klimatas Lietuvoje paskutinius 11 tūkst. metų – kas darė didžiausią įtaką?
Istorinius klimato pokyčius Lietuvoje tyrusi mokslininkų komanda atrado neįtikėtinų faktų. Žvelgiant į praeitį matyti, kad didžiausią įtaką klimatui darydavo tokie faktoriai kaip orbitiniai pokyčiai ar Saulės ciklai. Neapsieita ir be žmogaus rankos prisilietimo. Tačiau ar galėtumėte patikėti, kad maždaug 5 tūkst. metų klimatas Lietuvoje buvo visiškai nusistovėjęs?
Knygos „100 klausimų apie klimato kaitą“ elektroninė versija
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei, saugumui.
422 ppm
CO₂ koncentracija
+1,1 °C
temperatūros pokytis
+1,2 °C
pokytis Lietuvoje
424 gmT
ledo pokytis

Naujienos

S. Gentvilas: Baltijos jūros taršą mažinti padės LIFE programos projektas
Su kokiais iššūkiais susiduria dviratininkai ir kokių pokyčių dar trūksta, kad kelionėms dviratį rinktųsi kiekvienas? Apie tai - naujausiame tinklalaidės „Žaliųjų pokalbių" epizode.
Nori būti tvaresnis neišleisdamas nė cento? Išbandyk ekologišką vairavimą!
Kviečiame siūlyti renginius šeštajai Klimato savaitei
Už medžių savaiminukų išsaugojimą bus skirta 4 mln. eurų parama
Lietuvos ekspertai vertino Norvegijos UNESCO paveldo vietovių pažeidžiamumą klimato kaitai
„Žaliojo susisiekimo apdovanojimai“: bus įvertintos tvaraus judumo kryptį pasirinkusios įmonės ir organizacijos
Sugriežtinta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, prie energijos efektyvumo didinimo aktyviau prisidėti skatinami ir gyventojai
Dviratininkai sugalvojo pagalbą orientuojantis mieste – sukūrė analogų Lietuvoje neturinčią navigacinę programėlę
Išanalizavus įvykius, atnaujinami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai
Aplinkos ministerija laukia pastabų Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui
Pristatytas atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
Parengta nauja energetikos sektoriaus skaičiuoklė teisėkūros poveikio išmetamų ŠESD kiekio pokyčio įvertinimui
Įsigalioja Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisos
Neformaliame ES aplinkos ministrų susitikime tartasi, kaip išlaikyti 1,5 °C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą