Efektyvus ir klimatui draugiškas mobilumas

Šiandien retas kuris galėtų įsivaizduoti gyvenimą be transporto. Jis ypatingai svarbi mūsų visuomenės ir sėkmingos ekonomikos veikimo sąlyga. Visgi transportui tenka ir didžiausio aplinkos teršėjo vaidmuo. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šio sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo kiekis nuolatos augo ir sudarė vis didesnę dalį bendrame energetikos sektoriaus ŠESD kiekyje. Tai ypatingai neigiamai veikia klimatą ir mus supančią gamtą, kelia grėsmę visuomenės sveikatai.  

Transporto išmetamų teršalų kiekio didėjimą lemia nuolatinis kelių transporto priemonių skaičiaus bei sunaudojamo kuro kiekio augimas šalyje. Lietuviai kol kas nėra linkę keisti savo keliavimo įpročių, ir pirmenybę teikia susisiekimui nuosavu automobiliu. Šiuo metu didžiausią dalį šalies transporto parko sudaro beveik 1,5 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių 69 proc. sudaro dyzeliniai automobiliai (dyzelinu varomų variklių gausa pasižymi ir autobusų bei krovininių transporto priemonių kategorija), o jų amžiaus vidurkis 15 metų ir CO2 išmetimai vidutiniškai 160-170 g/km. Nepatrauklus, taršus bei riboto prieinamumo viešasis transportas, taršių automobilių mokestinės sistemos trūkumai, nepakankamos paskatos netaršių automobilių plėtrai šalyje stabdo sektoriaus žaliąją transformaciją.

Tai kelia didžiulį susirūpinimą dėl klimato tikslų įgyvendinimo, nes iki 2030 m. sumažinti ŠESD kiekį transporto sektoriuje 9 proc., lyginant su 2005 m., gali būti sudėtinga. Tam reikalingas tikslingas planavimas, efektyvus numatytų priemonių įgyvendinimas ir atsakingų institucijų bendradarbiavimas. 

Šiam tikslui LIFE IP EnerLIT projekto komanda sutelkė didžiules institucines bei finansines pajėgas. Sumažinti transporto sektoriaus neigiamą poveikį aplinkai numatoma kompleksiškai sprendžiant silpniausias transporto politikos sritis energinio efektyvumo atžvilgiu į procesą įtraukiant ne tik politikos formuotojus ir atsakingų institucijų darbuotojus, bet ir visuomenę. Planuojama:

1. Sukurti efektyvią valdymo sistemą transporto sektoriaus papildomų fondų mobilizavimui ir administravimui;
2. Tobulinti teisinį reguliavimą užtikrinant tarpsektorinį teisinės bazės suderinimą;
3. Atnaujinti automobilių parką, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto, optimizuojant transporto ir alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą, ją elektrifikuojant ar naudojant alternatyvius degalus;
4. Keisti vartotojų elgseną, mažinant poveikį klimatui.

Projekto veiklos šioje srityje apima:

• Šalies administracinių ir finansinių išteklių plėtrą transporto sektoriaus energinio efektyvumo didinimo bei ŠESD mažinimo priemonių įgyvendinimui, įskaitant Darnaus judumo fondo įsteigimą.
• Esamos visus transporto sektorius (kelių, oro, vandens ir geležinkelių) reglamentuojančios teisinės bazės peržiūrą ir jos pritaikymą energinio efektyvumo tikslų pasiekimui, ypatingą dėmesį skiriant taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimui.
• Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimą alternatyvius degalus ir elektrą naudojančiomis transporto priemonėmis atitinkamai įskaitant infrastruktūros pritaikymą (planuojama įsigyti mažiausiai 200 alternatyviais degalais ir elektra varomų miesto ir priemiestinių autobusų).
• Pagalbą savivaldybėms sprendžiant darnaus judumo miestuose iššūkius: rekomendacijos dėl darnaus judumo priemonių bei pavyzdinio miesto mažai taršios zonos projekto įgyvendinimas ir jo rezultatų sklaida.
• Paskatų elektromobilių naudojimui sukūrimą, lengvinant jų įsigijimo bei subsidijavimo sąlygas, didinant įkrovimo infrastruktūros prieinamumą.
• Gyventojų elgsenos, jų įpročių keitimą per švietimą ir nuomonės formavimą (inovatyvūs sprendimai formuoti aplinkai draugiškesnius gyventojų įpročius, ekonomiško ir ekologiško vairavimo įgūdžių ugdymas ir skatinimas, plati socialinė sklaida, visuomenės informavimas, pilotiniai projektai, mažinantys iškastinio kuro vartojimą).
• Pažangios ir lanksčios užsakomosios judumo sistemos atitinkančios vietovės poreikius sukūrimą, paremtą pilotinės iniciatyvos įgyvendinimu Lazdijų rajone.
• Energiją taupančių gamybos technologijų diegimą žemės ūkyje, remiant investicijas į neariminę žemdirbystę, ir tuo pačiu laipsniškai ribojant iškastinio kuro subsidijas, taikomas žemės ūkio veikloje naudojamam transportui.

DALYVAUJANTYS PARTNERIAI:

	Susisiekimo ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu priimant reikalingus sprendimus bei teisės aktų pakeitimus.
	Aplinkos ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu priimant reikalingus sprendimus bei teisės aktų pakeitimus, rūpinasi taršos apmokestinimo tvarka, koordinuoja Klimato kaitos programą, dalyvauja darnaus judumo ir mobilumo viešinimo bei informavimo veiklose.
	Energetikos ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu priimant reikalingus sprendimus bei teisės aktų pakeitimus.
	Žemės ūkio ministerija atsakinga už jos sričiai priklausančių veiklų įgyvendinimą politiniu lygiu priimant reikalingus sprendimus bei teisės aktų pakeitimus, vykdo pro-aktyvią bearimės žemdirbystės plėtrą šalyje.
	Lietuvos savivaldybių asociacija atstovauja savivaldybių, atsakingų už darnaus judumo priemonių įgyvendinimą, interesams, teikia pagalbą vystant finansines paskatas viešojo transporto priemonėms įsigyti, koordinuoja pavyzdinio mažai taršios zonos projekto įgyvendinimą.
	Aplinkos projektų valdymo agentūra dalyvauja visuomenės informavimo ir veiklų viešinimo kampanijose, teikia paramą trečiosioms šalims, įgyvendinančioms novatoriškus sprendimus, skirtus formuoti aplinkai draugiškesnius gyventojų įpročius.
	VšĮ Vilniaus technologijų ir meno centras organizuoja visuomenei skirtus renginius, kuriuose ieškoma inovatyvių sprendimų darnaus judumo, energijos efektyvumo temomis.
	Lazdijų rajono savivaldybės administracija įgyvendina užsakomųjų susisiekimo paslaugų ir judėjimo „nuo durų iki durų“ sistemos pilotinę iniciatyvą Lazdijų rajone, ir yra atsakinga už jos rezultatų sklaidą Lietuvoje.
	Punsko valsčius įgyvendina užsakomųjų susisiekimo paslaugų ir judėjimo „nuo durų iki durų“ sistemos pilotinę iniciatyvą Punsko valsčiuje, ir yra atsakingas už jos rezultatų sklaidą Lenkijoje.

Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šioje svetainėje pateikiamas projekto partnerių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.