Klimato kaitos švelninimas žemės ūkio sektoriuje

Žemės ūkis ir miškininkystė
Lietuva
1
ŠESD mažinimas Klimato kaitos švelninimas Žemės ūkis ir miškininkystė

Žemės ūkio sektorius laikomas ne tik vienu svarbiausių ekonomikos sektorių, bet ir vienu didžiausių teršėju: pagal išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį pastarąjį lenkia tik energetikos ir transporto sektoriai. Pavyzdžiui, remiantis 2022 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, 2020 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje susidarė 22 proc. visų išmestų ŠESD kiekio, o didžiausią jų dalį sudaro azoto suboksidas (N2O). Žemės ūkio veikla apima itin sudėtingus biologinius ir ekologinius procesus, todėl, priešingai, nei kitose ūkio veiklose, šiame sektoriuje kur kas sunkiau suvaldyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą. Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų ŠESD mažinimo priemones skatina ne tik ilgalaikės strategijos, kuriomis siekiama išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, bet ir pa­čių ūkininkų iniciatyvos.

Žemės ūkis – vienas didžiausių teršėjų

Lietuva jau nuo seno garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, net ir šiandien daugiau kaip 50 proc. šalies žemės teritorijos yra naudojama žemės ūkio tikslams. Žemės ūkis Lietuvoje yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos sektorių bei kaimiškų vietovių pajamų šaltinių.

Kartu su modernėjančiu pasauliu keičiasi ir žemės ūkis, o per pastaruosius 50 m. šiame sektoriuje įvykę pokyčiai paspartino aplinkos taršą. Remiantis 2022 m. nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje 2020 m. daugiausia buvo išmesta N2O – 87 proc. viso N2O dujų kiekio ir metano (CH4) – 59 proc. viso CH4 dujų kiekio šalyje. Didžiausius išmetamo N2O kiekius žemės ūkyje lemia neorganinių azoto trąšų naudojimas ir kitos su žemdirbyste susijusios veiklos. Tuo tarpu CH4 žemės ūkio sektoriuje daugiausia susidaro dėl gyvulininkystės, ypač atrajojančių gyvūnų virškinimo bei mėšlo tvarkymo procesų. Palyginti su kitais sektoriais, žemės ūkyje išskiriama gana nedidelė dalis CO2 – apie 1 proc. visų šiame sektoriuje išmetamų ŠESD.

Ūkininkavimo įtaka klimato kaitai daugiausia yra susijusi su transporto naudojimu paruošiant dirvą, sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais, nuimant derlių. Pavyzdžiui, N2O į aplinką patenka iš dirvožemių, t. y. sintetinių ir organinių trąšų, gyvulių mėšlo, liekančio ganyklose, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą patenka ir netiesiogiai – azoto išgaravimo, išplovimo, nutekėjimo būdu. ŠESD koncentraciją aplinkoje taip pat didina gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis didelis kiekis CH4. Tuo tarpu CO2 susidarymą žemės ūkio sektoriuje daugiausia lemia žemės ūkio technikos naudojimas. Žemės ūkyje iš viso sunaudojama apie 20 proc. viso sunaudojamo dyzelinio kuro Lietuvoje.

Didelę žalą aplinkai ir poveikį klimato kaitai turi trąšų bei pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Naudojant mineralines trąšas pakinta dirvožemio mikroorganizmų rūšių sudėtis, rūgštėja dirvožemis. Rūgščiame dirvožemyje sunkieji metalai lengviau įsisavinami augalų, per kuriuos ir per jais mintančius galvijus patenka į žmogaus organizmą. Dėl intensyvaus trąšų naudojimo žemės ūkyje didėja ir vandens tarša organiniais azoto bei fosforo junginiais. Mat lietaus išplautos mineralinės trąšos patenka į paviršinius vandenis, o per didelė vandens tarša šiais organiniais junginiais gali sukelti ežerų bei upių pelkėjimo procesus ir taip sutrikdyti vandens ekosistemų pusiausvyrą.

Ne mažiau žalos aplinkai turi ir pesticidų naudojimas. Nors pesticidai žemės ūkio veikloje sumažina kenkėjų bei ligų daromą žalą, jie yra nuodingi žmogui ir gyvūnijai, taip pat gali užteršti pavojingais teršalais vandens telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį. Dėl sparčios žemės ūkio plėtros, ypač 1997 m., neigiamą poveikį mūsų šalyje patyrė miškai, kuriuos naikinant kartu mažinamas išmetamųjų ŠESD sugėrimas, skatinama klimato kaita.

Žemės ūkio sektorius: veiksmai klimato kaitos švelninimui

Išmetamų ŠESD kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje – svarbi užduotis ne tik siekiant įgyvendinti ES bei kitus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir mažinant bendrąjį aplinkos taršos lygį. Be to, išmetamų ŠESD mažinimas žemės ūkio sektoriuje kartu didina ir ūkinės veiklos konkurencingumą, ūkių finansinę naudą. Mat daugelį su žemės ūkiu susijusių klimato kaitos problemų pavyksta spręsti taikant pažangius ūkininkavimo metodus.

Žemės ūkis prie klimato kaitos švelninimo bene geriausiai prisidėti gali taikydamas šiuos būdus:

 

      – Užsiimdamas tvaria ir aplinką tausojančia žemdirbyste;

   

     – Stiprindamas dirvožemio ŠESD kaupimo / absorbavimo funkciją;

   

     – Taikydamas atsinaujinančiosios energijos ir bioproduktų gamybą.

 

Dėl gyvulininkystės veiklos išmetamų ŠESD kiekio mažinimas gali būti įgyvendinamas pasitelkiant gyvulių mitybos optimizavimą, efektyvų mėšlo tvarkymą ir pašarinių kultūrų auginimo optimizavimą.

Pavyzdžiui, viena iš itin veiksmingų priemonių mažinant išmetamų ŠESD kiekį žemės ūkyje yra laikomas gyvulių organinių atliekų perdirbimas į biodujas, pasitelkus anaerobinio apdorojimo sistemą. Ši anaerobinio apdorojimo sistema, pasižyminti natūraliu organinių medžiagų biologinio irimo procesu be oro, įvairias organines atliekas perdirba į biodujas, kurios vėliau gali būti paverčiamos šiluma ir elektra. Šis procesas leidžia sumažinti išmetamo CH4 kiekį ir kartu gaminti energijos kiekio dalį išgaunamą iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Anaerobinio apdorojimo sistemų diegimas žemės ūkio sektoriuje yra ypač efektyvus būdas mažinti išmetamųjų dujų kiekius tuose regionuose, kurie pasižymi dideliu gyvulių tankiu ir dideliais srutų bei mėšlo kiekiais.

Su gyvulių mėšlu išsiskiriančių ŠESD kiekiui mažinti neretai pasitelkiama ir technologiškai kiek paprastesnė, tačiau taip pat veiksminga priemonė – mėšlidžių uždengimas. Pavyzdžiui, kietojo ir skystojo mėšlo rietuvė ar rezervuaras yra uždengiami šiaudais, durpėmis, plėvele, tentu, betono dangčiu ar kt. priemonėmis, kad išskiriamos ŠESD ir teršalai nepatektų į Žemės atmosferą.

Tuo tarpu siekiant sumažinti N2O išmetimus, žemės ūkyje siūloma vengti neorganinių azoto trąšų naudojimo, mažinant jų normas ar keičiant natūraliomis, didinančiomis organinės anglies kaupimą dirvožemyje. Pavyzdžiui, vadovaujantis Škotijos augalininkystės praktika žiemai yra užsėjamos tarpinės žalienos, kurios pavasarį yra užariamos ir tokiu būdu gaunama natūrali trąša, kartu iš dirvožemio pašalinamas ir azoto perteklius. Šioje šalyje taip pat taikomos sumažintos tręšimo normos, naudojami trąšų skirstytuvai su tiksliais dozatoriais, tręšiama atsižvelgiant į gamtines sąlygas, kruopščiai parenkant trąšų rūšį, teikiant pirmenybę lėto pasklidimo dirvoje trąšoms. Siekiant sumažinti išmetamo ŠESD kiekius, Škotijoje griežtai laikomasi sėjomainos, tradiciniai augalai kaitaliojami su pašariniai kukurūzais, žieminėmis kultūromis. Nenaudojamuose žemės plotuose skatinama įveisti ilgametes pievas, jaunuolynus, greitos rotacijos želdinius, o mažiau derlingas žemes ar laukus skiriančias apsaugines juostas bei laukų pakraščius apsodinti medžiais, kad mažėtų dirvos erozijos rizika ir maistinių medžiagų išplovimas.

O pavyzdžiui, Azijos šalyse siekiant sumažinti N2O išmetimo kiekius yra skatinamas integruotas ūkininkavimas, kurio metu naudojamos natūralios ir cheminės trąšos, palaipsniui mažinant pastarųjų naudojimą.

Žemės ūkyje išmetamo N2O kiekio mažinimo kontekste minimas ir Šiaurės Rytų Ispanijos pavyzdys, kai įprastinę ariminę žemdirbystę nuspręsta pakeisti nearimine. Pastaroji išsiskiria tuo, kad dirva yra neariama arba minimaliai ariama, todėl augalų liekanos pasilieka dirvos paviršiuje padidindamos vandens sulaikymą ir organinės anglies kaupimą. Ir nors neariminės žemdirbystės dirvoje vandens sulaikymas yra didesnis nei įprastinėje (dėl ko ši žemdirbystė dažnai siejama su didesnėmis N2O emisijomis), atlikti tyrimai ir ilgi stebėjimai patvirtina, kad neariminėje žemdirbystėje įvyksta reikšmingų dirvos fizinių pokyčių, kurie sumažina N2O išsiskyrimą iš dirvožemio.

Siekiant sumažinti ŠESD išmetimus žemės ūkio sektoriuje, ne mažiau svarbu ir racionalus žemės išteklių panaudojimas, ekologinio ūkininkavimo populiarinimas, ūkininkų konsultavimas dėl geros agrarinės būklės palaikymo, energijos efektyvumo garantijos žemės ūkio produkcijos gamybos procese, alternatyvių energijos išteklių panaudojimas.

Šaltiniai:

 

Informacijos šaltinis:

Įrašo sukūrimo data: 2020-05-26 Paskutinio atnaujinimo data: 2022-11-21