Naujos idėjos klimato švietimui mokyklose
Paskutinį lapkričio savaitgalį Vilniuje vyko hakatonas „Teach4Climate: pamokos apie klimato kaitą“, kurio dalyviai kūrė ir siūlė idėjas, kaip kūrybiškai integruoti klimato kaitos temas pamokose bei užklasinėje veikloje.
„Šiandieninėse klasėse formuojasi ateities visuomenė ir jos įpročiai, todėl tiek formalusis ugdymas, tiek neformalusis švietimas gali padėti moksleiviams ir jaunimui suprasti savo vaidmenį visuomenėje ir paskatinti juos siekti klimatui draugiškesnio gyvenimo būdo ugdant tam reikalingus įgūdžius ir vertybes“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė. Anot jos, suvaldyti šiuo metu vykstančius procesus neužtenka žinojimo. Būtina pereiti į aktyvų veikimą.
„Klimato krizė kasmet sutrikdo 40 milijonų vaikų ugdymo procesą. Taigi tai globalus iššūkis, kurį svarbu įtraukti į ugdymo turinį. Visgi šiai dienai klimato kaita nėra horizontali tema, ji nėra įtraukta visų dalykų pamokose, nors tą būtų galima diegti, pavyzdžiui, matematikos pamokose skaičiuoti ŠESD emisijas ar per etiką diskutuoti apie ekomanipuliavimą“ , – antrina Žinių ekonomikos forumo vykdomoji direktorė Neda Žutautaitė. Pasak ekspertės, trūksta sisteminės prieigos ir atsakomybių pasiskirstymo. Vis dar per daug orientuojamės į supratimo apie klimato kaitą ugdymą, ir nepakankamai dėmesio skiriame socialiniam ir emociniam bei elgesio aspektams.
Šių problemų sprendimui pasirinktas hakatono formatas. Praėjusių metu patirtis parodė, kad tai puikus būdas įtraukti naujus žmones, naujas perspektyvas bei idėjas klimato iššūkiams spręsti. Šiemet hakatonas savaitgaliui subūrė 6 komandas, kurias sudarė nuo moksleivių iki patyrusių švietimo entuziastų ir verslo kūrėjų. Dalyviai varžėsi dėl tikrai išskirtinio prizo – geriausią idėją pristačiusiai komandai organizatoriai numatė skirti net 20 tūkst. eurų finansavimą tolimesniam jos vystymui.
Tam, kad dalyvių idėjos tikrai atitiktų egzistuojančias problemas, renginio organizatoriai dalyviams pateikė tris iššūkius. Vystyti savo sprendimus komandoms padėjo patyrę mentoriai – inovacijų, švietimo, klimato, komunikacijos, verslo ir kitų sričių ekspertai mentorysčių sesijų metu individualiai konsultavo dalyvius jiems iškilusiais klausimais. Komandos dvi paras kūrė savo sprendimus ir sekmadienio vakarą juos pristatė vertinimo komisijai.
Trečiąją vietą komisija skyrė dviejų moksleivių komandai „GRE.TUT”, kuri pasiūlė sukurti žaidybiniais elementais paremtą internetinę platformą apie klimato kaitą, susietą su dirbtiniu intelektu.
Antroji vieta komisijos sprendimu atiteko devintokų-dešimtokų komandai „Grenijus“, sukūrusiai įrankį, leidžiantį interaktyviai planuoti socialinę-pilietinę veiklą. Paprastu skaitmeniniu būdu renkantis klimatui draugišką savanorišką veiklą, moksleiviai skatinami ugdyti reikalingas žinias bei įgūdžius ir už tai gauti papildomas naudas. Komanda sumaniai apgalvojo partnerystę su nevyriausybinėmis ir verslo organizacijomis, įtraukė įrankio sklaidą. Antrosios ir trečiosios vietos laimėtojus „Tech Zity“ apdovanojo nemokama viešnage „Tech Spa“ Druskininkuose komandiniam darbui stiprinti.
Po intensyvių diskusijų komisija pirmąją vietą ir galimybę gauti 20 tūkst. eurų finansavimą skyrė komandai „Gamta mieste“, pasiūliusiai idėją plėsti žaliąsias erdves šalia mokyklų, kuriose būtų galima praktiškai tyrinėti mokykloje girdimas teorines žinias apie klimato kaitą ir ugdyti ateities lyderiams reikalingas kompetencijas.
Komandų idėjas ir jų potencialų poveikį klimatui ir švietimui vertino projektų vadovas ir konsultantas Karolis Vyčius, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstovė Marilė Kosaitė, Aplinkos projektų valdymo agentūros projekto grupės vadovė Aušra Šmitienė, metodininkė, istorijos mokytoja Rūta Tamkevičiūtė ir Žinių ekonomikos forumo vykdomoji direktorė Neda Žutautaitė.
Šis hakatonas – projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002), finansuojamo Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, dalis.
