Miestų kvartalinė renovacija: išanalizuoti iššūkiai ir galimybės

Vienas didžiausių šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių ir aplinkos oro teršėjų Lietuvoje šiandien yra pastatų sektorius. Daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams sunaudojama daugiausia šilumos energijos, t. y. 54 proc. galutinės suvartojamos šilumos energijos. Būtent šioje srityje, kuri sudaro 60 proc. visų Lietuvos pastatų fondo pagal plotą, pastebimas ir didžiausias šilumos energijos kiekio taupymo potencialas. Tad nuolat ieškoma būdų, kaip paspartinti jau antrą dešimtmetį Lietuvoje vykstantį daugiabučių atnaujinimo procesą, tuo pačiu atliepiant šių dienų visuomenės poreikius. Suderinti ambicingus energijos taupymo, miestų poveikio klimatui mažinimo tikslus bei darnaus vystymosi tendencijas galėtų miestų kvartalinė renovacija.

Vis dėl to transformuoti ištisus Lietuvos miestų senuosius kvartalus yra nemenkas iššūkis savivaldybėms.  Padėti joms pasiruošti efektyvesnei, kokybiškesnei bei labiau kompleksinei kvartalinei renovacijai, imtasi peržiūrint iš esmės patį kvartalinės renovacijos modelį. Aplinkos ministerijos iniciatyva bei LIFE IP EnerLIT projekto sutelktomis pastangomis, šiuo metu parengta esamos situacijos analizė „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“, pristatanti svarbiausius faktus ir tendencijas apie šiandieninį miestų atnaujinimo progresą Lietuvoje. Tyrime analizuojami istoriniai ir šiuo metu vykdomi kvartalinės renovacijos procesai, vertinami jų eigoje išryškėję iššūkiai ir galimybės.

Renovacija kvartalais Lietuvoje

Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučių atnaujinimui. Daugeliu atvejų tai lėmė, kad programos buvo kopijuojamos, nededant didesnio indėlio į jų detalizavimą ir pritaikymą individualaus kvartalo situacijai.

Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Kai kurios savivaldybės, norėdamos gauti papildomą finansavimą daugiabučių renovacijai, kvartalu nustato visą miesto teritoriją.

Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius. Skirtingi kvartalų formavimo būdai taip pat gali apsunkinti urbanistinio formavimo gairių ar rekomendacijų rengimą, siekiant skatinti kompleksinį teritorijų atnaujinimą.

Vienas esminių nustatytų barjerų – nėra vieningo finansavimo mechanizmo. Trūkstant stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sutarimo ir finansinių priemonių derinimo, neįmanoma koncentruoti investicijų kompleksiniam ir kompaktiškam kvartalo teritorijos sutvarkymo rezultatui pasiekti.

Taip pat išryškėjo problema, kad savivaldybėse nėra atskirų specialistų, kurie būtų atsakingi už kvartalinę renovaciją, ir ši funkcija yra pavedama neturintiems kvalifikacijos šioje srityje darbuotojams, kaip papildomas darbas prie pagrindinių pareigų. Trūksta žmogiškųjų resursų gyventojų įtraukimui, informavimui apie kvartalinės renovacijos planus – tam reikia specialių įgūdžių, nes bendruomenės dažnai šiais planais būna nepatenkintos.

Leidinio rengėjai konstatuoja, kad kvartalo atnaujinimo darbų seka ne visada yra paremta racionaliausia logika. Pavyzdžiui, kai kada nepavyksta vykdyti visus požeminių inžinerinių tinklų atnaujinimo rangos darbus kvartale vienu metu, tad pasitaiko neefektyvaus daugkartinio žemės kasimo ir dangų atstatymo atvejų. Dalis savivaldybių pabrėžė, jog derinimas su skirtingomis institucijomis gali sukelti papildomų sunkumų ir uždelsti renovacijos procesą.

Analizė parodė, kad pavieniai aplinkos tvarkymo projektai ir iniciatyvos kelia riziką, jog kvartalų aplinka taps mažiau prieinama, vizualiai ir ekologiškai nesubalansuota. Gyventojų iniciatyva paremtuose kvartalų aplinkos atnaujinimo projektuose dažniausiai pasirenkama plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, kirsti medžius ir įrengti tvoras, taip didinant nelaidžių dangų kiekį ir mažinant aplinkos atsparumą klimato kaitos sukeliamiems ekstremaliems reiškiniams, silpninant galimybes bendruomeniniams ryšiams megztis.

Sprendimų paieška

Identifikavus svarbiausias kliūtis paaiškėjo, kokių sprendimų reikia, kad renovacijos procesas taptų efektyvesnis ir kompleksiškesnis, kuo labiau atitiktų visuomenės lūkesčius ir tvarumo standartus.

Atsižvelgus į tai planuojama atnaujinti kvartalinės renovacijos modelį, kad šis procesas būtų aiškesnis ir kompleksiškesnis. Taip pat bus parengtos išsamios rekomendacijos savivaldybėms – „Miestų renovacijos kvartalais vadovas“.

Numatoma toliau tęsti dialogą su visuomene ir specialistais, skatinant juos aktyviai dalyvauti diskusijose ir dalintis savo idėjomis.

Projektas „Miesto atnaujinimas kvartalais” yra Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) dalis. Leidinyje „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“ yra pateikiamas jo autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.