Lauko dienoje Šakių rajone ūkininkai gilino žinias apie bearimį ūkininkavimą
LIFE projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva š. m. balandžio 14 d. ūkininko Augusto Masevičiaus ūkyje Gustainiškių kaime (Šakių r.) vyko jau aštuntoji bearimių technologijų lauko diena, subūrusi ūkininkus, mokslininkus ir institucijų atstovus aptarti tiesioginės sėjos praktinius aspektus, naudą bei iššūkius. Ūkininkas Augustas Masevičius renginio metu dalijosi ilgamete tiesioginės sėjos taikymo patirtimi, akcentuodamas dirvožemio būklės gerėjimą, efektyvesnį darbų organizavimą ir biologinės įvairovės svarbą ūkyje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Vaclovas Bogužas pabrėžė organinės medžiagos didinimo dirvožemyje svarbą bei būtinybę gilinti žinias apie dirvožemio procesus taikant bearimes technologijas. Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Andrius Venckus pristatė paramos galimybes žemės ūkio technikai įsigyti ir paragino ūkininkus atsakingai planuoti investicijas siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo.
Dėmesys tvarioms ūkininkavimo praktikoms
Lauko dienoje Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vaclovas Bogužas pasidalino mokslinėmis įžvalgomis apie bearimių technologijų taikymo esminius aspektus ir tokios technologijos sąsajas su regeneracine žemdirbyste. Profesorius akcentavo, kad ir tiesioginė sėja, ir regeneracinė žemdirbystė siejasi vienu labai svarbiu aspektu – būtinybe dirvožemyje padidinti organinės medžiagos kiekį – ypač viršutiniame dirvos sluoksnyje – bei neišvengiamybe gilinti žinias apie gamtinius virsmus, nes abu ūkininkavimo metodai reikalauja daug naujų žinių, įgūdžių ir kūrybingumo. Anot V. Bogužo, tiesioginės sėjos technologija reikalauja didelių investicijų, kurios vėliau duoda patikimą grąžą: sumažina darbo laiko apimtis, leidžia sutaupyti degalų, trąšų, augalų apsaugos produktų ir labiau tausojama technika.
Ūkininkai dalinosi sukaupta patirtimi
Ūkininkas Augustas Masevičius, kalbėdamas apie savo ūkį, pabrėžė, kad ūkininkaudamas 500 ha plote didelę dalį darbų atlieka šeimos pajėgomis ir samdo tiktai du darbuotojus. Šį pavasarį jo pasėliuose, kuriuose taikoma tiesioginė sėja, ištirpusio sniego vanduo į dirvą susigėrė apie pusantros savaitės greičiau nei kaimyniniuose ariamuose laukuose, kas parodo pagerėjusią dirvos aeraciją be purenimo. A. Masevičius tiesioginę sėją taiko septynetą metų ir vis dar tęsia geriausių sėjomainų ir agronominių veiksmų paiešką įveikiant augalų kenkėjus ir ligų apraiškas. A. Masevičius įvardino, kad po derliaus nuėmimo paliktos aukštos javų ražienos sumažino laukų patrauklumą pelėms, o prie vieno lauko įsikūrusi lapė labai pasitarnavo apsaugant pasėlius nuo graužikų, kurie anksčiau padarydavo didelę žalą pasėliams. Augustas artimiausiu metu planuoja laukų galuose įrengti ir tupyklas plėšriesiems paukščiams, kurie galėtų sėkmingai medžioti peles. Ūkininkas taip pat dalinosi, kad stačios ražienos buvo vienas iš būdų, labiausiai padėjusių sureguliuoti šliužų populiaciją.
Tautvydas Beinoras, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas, nurodė, kad siekiant patobulinti taikomą agrotechniką, vertėtų mažinti pasėlių augimo reguliatorių panaudojimą, sumažinant pasėlių tankumą. Ūkininko teigimu, retesni pasėliai sudaro sąlygas nestelbti javų daigams vienas kito ir neskatina paselio stiebų stiebimosi, o kartu sudaromos sąlygos geresniam augalų šaknyno vystymuisi.
Vienas iš renginyje dalyvavusių ūkininkų pasidalijo patirtimi, kad taikant tiesioginės sėjos technologiją žaliojo pūdymo lauke prieš keletą metų neteko žaliojo pūdymo išmokos, kadangi, laikantis šios technologijos principų, nebuvo galimybės suarti lauką, kaip numatyta taikomos priemonės taisyklėse. Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjo Zigmo Medingio vertinimu, šis atvejis atskleidžia, kad kintant ūkininkavimo metodams būtinas lankstesnis ir sistemiškesnis tarpusavyje susijusių žemės ūkio praktikų vertinimas. Anot Z. Medingio, kontroliuojančios institucijos, priimdamos sprendimus, turėtų atsižvelgti į ūkyje taikomų priemonių visuminį poveikį, o tais atvejais, kai vienos priemonės žemesnio lygmens reikalavimai (pvz., lauko suarimas) prieštarauja kitos priemonės aukštesnio tikslo siekiui (pvz., pasėlio įrengimas be papildomo dirvos įdirbimo), galutinis sprendimas turėtų būti grindžiamas pasiektais rezultatais (pvz., sėkmingai įvešėjusiu tiesioginės sėjos pasėliu).
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus paminėjo, kad Agentūros tikslas yra kaip galima efektyviau panaudoti minėtos paramos lėšas, todėl rekomendavo prieš teikiant paraiškas paramai dėl sėjamųjų, įvertinti ūkio galimybes ir poreikį sėjamajai ir ją įsigyti nelaukiant dviejų metų ar pasibaigus dviejų metų laikotarpiui visai neįgyvendinti paraiškoje numatyto projekto taip atimant galimybę įsigyti sėjamąją iš nespėjusių pateikti paraišką.
