Kopenhaga – miestas, prisitaikantis prie ekstremalių liūčių
Intensyvios liūtys, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Siekdami rasti pažangiausių sprendimų, kaip suvaldyti šiuos procesus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) specialistai dalyvavo pažintiniame ture Kopenhagoje, Danijoje. Specialistai susipažino su pirmuoju pasaulyje prie klimato kaitos pritaikytu rajonu -Østerbro Klimakvarter bei įgijo žinių kaip tikslūs meteorologiniai ir hidrologiniai duomenys yra pritaikomi praktikoje, kuriant ateities miestų infrastruktūrą.
Kopenhagos transformacija prasidėjo po katastrofiškos 2011 m. liūties (Cloudburst), kai miestas patyrė milžiniškų nuostolių: buvo užtvindyti tūkstančiai rūsių, sustabdytas eismas, o šio įvykio nuostoliai siekė milijardus Danijos kronų. Tad tapo aišku – vien tik plečiant požeminius nuotekų vamzdžius, pilnai apsisaugoti nuo gamtos stichijų nebepavyks, todėl miestas privalėjo ieškoti alternatyvų.
Kopenhagos prisitaikymo strategijos esmė – sulaikyti, nukreipti arba sugerti lietaus vandenį, kad būtų sumažintas paviršinis nuotėkis. Kaip pagrindinės priemonės čia naudojamos žaliosios gatvės, lietaus sodai, įdubusios aikštės, pralaidžios dangos ir specialiai suprojektuotos liūčių gatvės. Pastarosios intensyvaus lietaus metu nukreipia vandenį tam tikromis kryptimis, kad pavyktų apsaugoti rūsius, kelius bei pačią lietaus nuotekų sistemą nuo užtvindymo. Taigi, vietoj vien tik vamzdyno plėtros, mieste pasitelkiama mėlynoji–žalioji infrastruktūra, kurioje augmenija, želdynai ir atviros erdvės tampa vandens valdymo sistemos dalimi.
Šie prisitaikymo sprendimai teikia ir papildomos naudos. Jie ne vien mažina potvynių riziką, bet kartu gerina miesto mikroklimatą, didina biologinę įvairovę, sukuria naujų rekreacinių erdvių bei daro visą rajoną patrauklesnį gyventojams. Be to, perprojektuojant kvartalą buvo atsižvelgta ir į saulės padėtį dienos bėgyje. Automobilių stovėjimo aikštelės buvo perkeltos į šiaurinę (šešėlinę) pastatų pusę, kad dieną liktų pavėsyje. Tuo tarpu žaliosios zonos orientuotos į saulės apšviečiamas erdves, leidžiant žmonėms mėgautis šviesa arba, esant poreikiui, pasislėpti žaliųjų plotų sukuriamame natūraliame šešėlyje.
Šie sprendimai atneša ir didžiulę papildomą vertę. Žalieji plotai ne tik apsaugo nuo potvynių, bet ir vėsina miesto orą, skatina biologinę įvairovę bei sukuria puikias erdves gyventojų poilsiui.