Jūsų Europa, jūsų projektai: kaip Lietuva stiprina atsparumą klimato kaitai?
Klimato kaita Europos bendruomenėms kelia vis naujų iššūkių – nuo kylančios temperatūros ir ekstremalių meteorologinių reiškinių iki didėjančios apkrovos energetikos sistemoms ir infrastruktūrai. Siekiant stiprinti atsparumą klimato kaitai, būtina derinti mokslines žinias, praktinius sprendimus ir inovatyvius metodus, kurie padėtų gerinti kasdienį žmonių gyvenimą ir kartu prisidėtų prie Europos klimato tikslų įgyvendinimo.
Lietuvoje įgyvendinami Europos Sąjungos (ES) finansuojami projektai rodo, kaip ES parama padeda kurti vietos poreikiams pritaikytus sprendimus, kartu prisidedant prie bendrų Europos klimato tikslų. Pagal tokias programas kaip „Europos horizontas“, LIFE ir Inovacijų fondas įgyvendinamos iniciatyvos telkia mokslininkus, viešojo sektoriaus institucijas, verslą ir bendruomenes, siekiančias stiprinti atsparumą klimato kaitai.
AURORA: žinios ir inovacijos padeda pasirengti klimato kaitos keliamiems pavojams
Rengiantis klimato kaitos iššūkiams svarbu suprasti ne tik jos poveikį aplinkai, bet ir galimas pasekmes žmonių sveikatai. Projektas AURORA padeda Lietuvos sostinei Vilniui įvertinti šią riziką ir prisideda prie platesnių pastangų stiprinti atsparumą klimato kaitai Šiaurės Europos borealiniame regione. Projektas finansuojamas pagal programos „Europos horizontas“ misiją „Prisitaikymas prie klimato kaitos“. Jam skirta beveik 6,1 mln. eurų ES lėšų, o veiklas įgyvendina partneriai iš kelių Europos šalių.
AURORA projekte derinami klimato duomenys, informacija apie sveikatą ir modeliavimo metodai, padedantys nustatyti pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei teritorijas, tikslinti prognozes ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Vilniuje vykdomos bandomosios veiklos apima tokių pavojų kaip intensyvesnės karščio ir šalčio bangos, erkių platinamų ligų plitimas ir kintantys žiedadulkių kiekiai vertinimą.
Vilniuje ir kituose bandomuosiuose Baltijos šalių bei Suomijos miestuose sukaupta patirtis vėliau bus panaudota panašias veiklas plėtojant Klaipėdoje ir Joniškyje. Mokslinius tyrimus susiedamas su vietos lygmens veiksmais, AURORA projektas atskleidžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant visoms šalims aktualius klimato kaitos iššūkius.
JUST STREETS: patogesnės ir klimato kaitos iššūkiams geriau pritaikytos miestų erdvės
Miestai yra vienos iš teritorijų, kurioms klimato kaita daro ypač didelį poveikį. Projektu JUST STREETS, kuriam pagal programą „Europos horizontas“ skirta 10,23 mln. eurų, siekiama kurti įtraukesnes ir klimato kaitos iššūkiams geriau pritaikytas miestų erdves bei padėti miestams pereiti prie poveikio klimatui neutralumo.
Vilniuje projekto dėmesio centre – Medeinos gatvės Pašilaičių mikrorajone atnaujinimas. Šioje gatvėje įsikūrę keli biurai, vaikų darželis ir dvi mokyklos, tačiau kasdienį judėjimą apsunkina intensyvus transporto srautas, pėsčiųjų perėjų trūkumas ir prastas matomumas kelyje.
Projektu siekiama gerinti pėsčiųjų perėjas ir gatvės infrastruktūrą, kad ja būtų patogiau naudotis įvairiems žmonėms, įskaitant asmenis su negalia ir tėvus, stumiančius vaikų vežimėlius. Taip pat sprendžiami gyventojų automobilių statymo ir vaikų atvežimo į mokyklas automobiliais klausimai. JUST STREETS rodo, kaip prioritetą teikiant prieinamumui, gyventojų įtraukimui ir aktyviam judumui galima mažinti transporto taršą ir kartu gerinti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.
ENERLIT: didesnis energijos vartojimo efektyvumas – tvaresnės Lietuvos link
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena svarbiausių Europos perėjimo prie poveikio klimatui neutralios ekonomikos sąlygų. Integruotasis projektas ENERLIT padeda Lietuvai įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas priemones, daugiausia dėmesio skiriant sektoriams, kuriuose energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo potencialas yra vienas didžiausių: pastatams, transportui ir pramonei. Bendra projekto vertė siekia apie 11 mln. eurų. Jis bendrai finansuojamas LIFE programos ir Lietuvos nacionalinėmis lėšomis.
Bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis, energetikos agentūromis, mokslinių tyrimų įstaigomis, savivaldybėmis ir pramonės atstovais, ENERLIT prisideda prie įvairių priemonių įgyvendinimo. Tarp jų – pastatų energinio efektyvumo didinimas, klimatui palankesnio judumo skatinimas, pramonės energetikos sistemų modernizavimas ir taršesnių technologijų keitimas. Projektas taip pat padeda kurti priemones, skirtas Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimui stebėti ir energijos vartojimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prognozavimo modeliams tobulinti.
Projekto užmojis – reikšmingas. Skaičiuojama, kad 2021–2030 m. projektas prisidės prie daugiau kaip 26 TWh energijos sutaupymo pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat prie reikšmingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
InnoSolveGreen: švari energija pramonėje
Siekiant kurti atsparesnę ekonomiką, svarbu keisti ir tai, kaip pramonėje gaminama bei vartojama energija. Lietuvoje įgyvendinamas projektas InnoSolveGreen rodo, kaip tokie pokyčiai gali būti įgyvendinami praktiškai.
„Švyturio–Utenos alaus“ darykloje, priklausančioje „Carlsberg“ grupei, įrengtos saulės elektrinės ir energijos kaupimo sistemos. Jos tiekia vietoje pagamintą, anglies dioksido neišskiriančią elektros energiją ir leidžia patenkinti 100 proc. daryklos metinio elektros energijos poreikio. Projektui iš Inovacijų fondo skirta 2,6 mln. eurų parama. Jis įgyvendinamas taikant žaliosios energetikos bendrovės „Green Genius“ sukurtą naują energetikos paslaugos modelį (angl. Energy-as-a-Service). Pagal šį modelį konkrečios įmonės poreikiams pritaikytos saulės elektrinės ir energijos kaupimo sistemos įrengiamos įmonei nepatiriant pradinių investicijų. Taip sudaromos sąlygos pramonės įmonėms pereiti prie vietoje pagamintos atsinaujinančiosios elektros energijos.
Numatoma, kad projektas kasmet pagamins apie 7 442 MWh elektros energijos, o per pirmuosius dešimt veiklos metų leis išvengti 16 669 tonų CO₂ ekvivalento išmetimo. InnoSolveGreen atskleidžia, kaip technologinės inovacijos ir nauji verslo modeliai gali padėti pramonės įmonėms mažinti savo poveikį klimatui.
Europos bendradarbiavimas – atsparesnės Lietuvos pagrindas
Šie projektai rodo, kad atsparumui klimato kaitai stiprinti reikia veikti įvairiais lygmenimis: geriau suprasti klimato kaitos keliamas rizikas, pritaikyti miestus prie besikeičiančių sąlygų, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti pramonės inovacijas. Nuo mokslinių tyrimų iki miestų gatvių ir verslo įmonių – ES finansuojamos iniciatyvos padeda Lietuvai kurti sprendimus, kurie leidžia reaguoti į šiandienos iššūkius ir geriau pasirengti ateičiai.
Šie pavyzdžiai atskleidžia, kaip Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) administruojamų ES programų finansavimas padeda Europos politikos tikslus paversti konkrečiais rezultatais. Derindama finansinę paramą su ekspertinėmis žiniomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, ES sudaro sąlygas inovatyviems projektams plėstis, kurti naudą gyventojams ir verslui bei prisidėti prie tvaresnės ir atsparesnės Europos kūrimo.
Atraskite daugiau ES projektų įgyvendinimo istorijų kitose šalyse: „Your EU, Your Projects“.
Daugiau informacijos apie projektus:
