Energetinio efektyvumo konferencijoje – dėmesys Lietuvos pramonės energetiniam konkurencingumui ir naujausioms tendencijoms
Vilniuje rugsėjo 28 dieną jau antrus metus iš eilės įvyko Energetinio efektyvumo konferencija. Konferencijos metu pramonės ir valdžios atstovai diskutavo apie Lietuvos pramonės energetinį konkurencingumą, naujausias tendencijas ir galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje, apžvelgti iššūkiai ir galimybės vartotojams rinkoje, kurioje dominavo elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, o pramonės įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika. Konferenciją organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), UAB „Energy Advice“, VšĮ „Intechcentras“, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.
Konferenciją pradėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pranešimu „Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas“. V. Janulevičius apžvelgė gamtinių dujų, elektros kainų bei vartojimo dinamiką dabartiniame geopolitiniame kontekste. Taip pat pastebėjo, jog be konkurencingos energijos kainos mūsų šalies gamintojų šansai išsilaikyti konkurencingoje Europos aplinkoje – menki. Kaip pažymėjo LPK prezidentas, Lietuvoje, iki šiol nėra iki galo aišku, kada ir kokia parama bus teikiama pramonei, žengiančiai transformacijos keliu. O pramonės įmonių veikla dabartinėje energetinėje ekosistemoje primena „meną išgyventi“: konkuruoti esant grynuoju dujų importuotoju, konkuruoti neturint pigios elektros ir su „nukapotomis“ tiekimo grandinių galūnėmis. V. Janulevičius pažymėjo, kad bendradarbiavimas, siekiant užsitikrinti konkurencines sąlygas, yra būtina sąlyga. „Neįmanoma užtikrinti pramonės energetinio konkurencingumo be horizontalaus ir vertikalaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo“. Pranešimo pabaigoje pasidžiaugta Lietuvos pramonės pasiekimais: „Prie esamų sąlygų pasiekti tikrai puikūs rezultatai“.
Pranešimo tema: “Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas”
LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė svarstė: „Kas laimės energetinėse lenktynėse: ES, JAV ar Kinija?“. E. Stonkutė apžvelgė Kinijos pasiekimus energetikos sektoriuje ir palygino juos su ES rodikliais, atkreipė dėmesį į sritis, kuriose Kinija dominuoja. Anot ekonomistės, toks objektyvus įvertinimas būtinas norint priimti reikiamus sprendimus: „Šiuo metu yra geras momentas veikti. Žinoma, veikti reikėjo vakar, bet dar galime ir dabar. Mantros, jog esame „smart“ gali ir nepakakti.“ Energetines lenktynes E. Stonkutė lygino su krepšinio varžybomis: „Europos Sąjungos kovos dėl energetinio konkurencingumo komandai reikia Jasikevičiaus“.
Pranešimo tema: „Kas laimės energetinėse lenktynėse: ES, JAV ar Kinija?”
Energetikos viceministrė Inga Žilienė Vilniuje vykusioje konferencijoje pristatė naujausias tendencijas ir galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje ir dalyvavo diskusijoje „Kokia turėtų būti tvari, konkurencinga ES energetikos sistema“. „Pirmiausia – energijos efektyvumas, todėl galvojant ir planuojant investicijas, reikia įvertinti energetinius klausimus. Taip pat aiškiai didėja energetinių auditų poreikis, kadangi tai padeda kontroliuoti išlaidas – Neturint duomenų, jokia transformacija ar teigiami pokyčiai negalimi. Energetinis efektyvumas turi būti pelningas“, – konferencijoje sakė Energetikos viceministrė I. Žilienė. Pasak jos, šiuo metu didėja viešųjų pastatų atnaujinimo poreikis, todėl reikia atlikti daugiau energetinių auditų.
Konferencijos metu viceministrė pristatė naujai patvirtintos Energijos efektyvumo direktyvos tikslus, vystomą EnerGIS projektą: geografinę informacinę sistemą, kurioje bus pateikiami energijos prieinamumo duomenys, atliekinės šilumos vietos ir apimtys, CŠT gamybos šaltiniai ir zonos, pastatų energinio naudingumo charakteristikos, elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių vietos ir apimtys. Tai pat pasidalino detalia informacija apie finansines priemones verslui ir pramonei, siekiant sumažinti energijos vartojimą.
Pranešimo tema: „Naujausios tendencijos ir galimybės energijos vartojimo efektyvumo srityje”
Diskusijoje „Kokia turėtų būti tvari, konkurencinga ES energetikos sistema“ energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė bei LPK prezidentas V. Janulevičius aptarė tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos sampratą ES. Viceministrė I. Žilienė pastebėjo, jog tvarumo sąvoka plati, ir gali būti suprantama priklausomai nuo industrijos. Dažnai vartojami treji tvarumo kriterijai: atsinaujinančioji energija, energijos taupymo sistemos, bei energetinis saugumas ir energijos prieinamumo užtikrinimas. Šie rodikliai yra glaudžiai susiję. LPK prezidentas V. Janulevičius tvarumo siekį apibūdino kaip nuolatinį procesą: „Tvarumas lyg perpetum mobile. Visuomet reikia dėti pastangų, kad prie to priartėtume.“ Pasak Energetikos agentūros l. e. p. direktorės A. Bagočiutės, dauguma įmonių nėra linkusios atlikti energetinių auditą. „Jei įmonės būtų įgyvendinusios energijos vartojimo audito metu gautas rekomendacijas, vidutiniškai būtų galėjusios sutaupyti iki 20 % suvartojamos energijos. Tad audito atlikimas ir gautos rekomendacijos turėtų būti ne tik deklaratyvūs teiginiai, bet ir galėtų sukurti realiai jaučiamą naudą“, – sakė LEA vadovė. Energetikos specialistai mano, kad atliekant technologinį auditą auditoriai turi įsigilinti į įmonės darbo specifiką ir rekomenduoti technologinių procesų, įrangos atnaujinimą, todėl svarbu rasti kompetentingų technologinių audito specialistų. Diskusijos dalyviai sutarė, jog pramonėje matomas energetinio audito specialistų poreikis ir tikimasi, kad aukštosios mokyklos skirs dėmesio tokių specialistų rengimui.
Konferenciją tęsė 30 metų darbo Lietuvos energetikos sektoriuje patirtį turintis LPK viceprezidentas Martynas Nagevičius. Jis apžvelgė iššūkius ir galimybes vartotojams rinkoje, kurioje dominuos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Pasak M. Nagevičiaus, žvelgiant į ateitį, galbūt finansine prasme ir liksime energiją importuojanti šalis (atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nevienalaikiškumą), tačiau energetine prasme Lietuvoje energijos gamyba pralenks vartojimą. LPK viceprezidentas pastebėjo, jog matyti gaminančių vartotojų rinkos prisisotinimas: tiek instaliuotos galios, tiek ESO išduodamų techninių sąlygų skaičiai mažėja. Pranešėjo nuomone, su paramų skaičiumi tai nesusiję: atsinaujinančiosios energetikos entuziastai saulės elektrines jau įsirengė. Anot eksperto: „Gal galiausiai ateityje bus ne taip ir svarbu, kiek vartojate elektros energijos, bet bus svarbu vartoti tada, kada reikia“. M. Nagevičius apžvelgė AEI rolę formuojantis elektros kainai rinkoje ir pristatė praktinius paklausos valdymo įrankius, leisiančius stabilizuoti, mažinti elektros energijos kainą. Tačiau tam reikalingas valstybės dėmesys. „Išmaniai elektrą vartojantys elektros vartotojai bus smarkiai konkurencingesni ateities elektros rinkoje“, – reziumavo pranešėjas.
Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro analitikas dr. Ričardas Masiulionis svarstė: „Ar viskas pasiekta didinant energijos vartojimo efektyvumą Lietuvos pramonės įmonėse?“ Anot analitiko, pramonės sektoriuje energijos sąnaudos vertinant gaminio savikainą išlieka didelės ir didesnės negu ES vidurkis, todėl, norint mažinti energijos sąnaudas ir didinti įmonių konkurencingumą, būtina diegti efektyvesnes ir modernesnes technologijas bei energijos vartojimo vadybos priemones. Savo pranešime R. Masiulionis aptarė energijos vartojimo transformaciją, energijos suvartojimą Lietuvoje ir atskiruose sektoriuose, Lietuvos energijos vartojimo efektyvumą Europos kontekste. „Pigiausia ir žaliausia energija yra ta, kurios nesuvartojame. Mažindami energijos vartojimą ar efektyviai ją naudodami, mažiname išlaidas energijai bei didiname energetinį nepriklausomumą.“ – teigė R. Masiulionis, pranešimo metu pasidalinęs ir energijos efektyvumo priemonėmis bei jų efektu. „Atsakant į klausimą, pramonei dar yra kur pasitempti ir rasti galimybių pajusti energijos vartojimo audito naudą“.
UAB „Energy Advice“ direktorius dr. Vytautas Šiožinys pristatė ateities pramonės įmonės viziją. Anot Vytauto, ateities pramonės įmonėje nebus operatorių, kurie valdo procesus ar įrengimus pagal sukautą patirtį. Procesai ir įrengimai efektyviausiu būdu bus valdomi matematinių algoritmų, o algoritmus prižiūrės Z kartos atstovai. Gamykla dirbs be tiesioginio žmogaus įsikišimo į procesą, tik prižiūrint valdymo algoritmus. Kalbėdamas apie skaitmeninę transformaciją V. Šiožinys pabrėžė, jog „Skaitmeninimas – aukščiausias automatizacijos lygis“. Esami valdikliai, apskaitos prietaisai, monitoringo sistemos nėra pakankamos pasiekti didesnį našumą, kokybę, energijos vartojimo efektyvumą – reikalingi įrankiai automatizuotai didelių duomenų analizei, nuolatos prisitaikant prie kintančio gamyklos poreikio. Kaip tokį įrankį V. Šiožinys pristatė Skaitmeninio dvynio technologiją. Skaitmeninis dvynys – tai proceso matematinė kopija, kuri realizuota skaitmeniniame formate. Skaitmeninio dvynio diegimo atsipirkimo laikas pagal „Energy Advice“ patirtį – trumpesnis nei vieneri metai. V. Šiožinys pateikė konkrečius Skaitmeninio dvynio įgyvendinimo Lietuvos pramonės įmonėse atvejus bei pasiektus rezultatus.
Pranešimo tema: „Ateities pramonės įmonės”
„InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas konferencijoje skaitė pranešimą apie alternatyvius energetinio efektyvumo finansavimo šaltinius. Pranešėjas pastebėjo, kad Europoje pramonės įmonėms yra gerų, tačiau mūsų verslui menkai pažįstamų priemonių, kurios visiškai ar dalinai finansuoja kuriamas bei pilotuojamas inovacijas, švietimo veiklas, konsultacijas, bandymus prieš investuojant ir kitas veiklas. Taip pat A. Jasėnas atkreipė dėmesį, jog dažnai tarptautinių projektų ar fondų priemonės skirtos ne tik mažoms ir vidutinėms, bet ir didelėms įmonėms, jas paprasta administruoti, lengva pateikti paraišką. „Įmonėms gali būti sudėtinga pačioms sekti visų tinkamų priemonių terminus ir šaltinius. Skaitmeninių inovacijų centrai šią informaciją gali perteikti koncentruotai. Jie patars ne tik dėl priemonės tinkamumo, bet ir įvardins galimas rizikas bei pateiks praktinių pavyzdžių“, – bendradarbiauti kvietė pranešėjas.
Pranešimo tema: „Alternatyvūs energetinio efektyvumo finansavimo šaltiniai”