Bearimė žemdirbystė: nauda ir žemdirbiui, ir aplinkai
Klimato kaitos nulemti neprognozuojami orai sunkina sąlygas ūkininkauti. Smarkios liūtys, škvalai ir audros, sausros bei šalčiai kartojasi vis dažniau, o ateityje greičiausiai vargins žemdirbius tik stipriau. Ir nors šių nerimą keliančių procesų visiškai sustabdyti jau nebepavyks, galima imtis atitinkamų priemonių ir mažinti galimas grėsmes bei žalą. Viena jų – persiorientavimas į bearimę žemdirbystę.
Ši gamtai draugiška technologija ne tik tausoja dirvožemį, mažina ŠESD emisijas, bet ir padeda taupyti ūkininkų darbo laiką bei pinigus. Sėkmingai savo šeimos ūkyje bearimę technologiją įvaldęs Kupiškio rajono ūkininkas Aleksandras Kireilis, mielai sukaupta patirtimi dalinasi ir su kitais žemdirbiais. Spalio viduryje kartu su Žemės ūkio ministerija būrį entuziastų pakvietęs į lauko dieną, A. Kireilis papasakojo, kaip jam sekasi ūkininkauti darnoje su gamta.
Lauko dienoje apsilankiusieji turėjo puikią progą paklausyti ne tik gerosios praktikos patarimų, bet ir iš arti apžiūrėti ūkininko pasėlius, kuriuose auginami javai ir žieminiai rapsai. Čia pat laukuose buvo pademonstruota ir bearimei žemdirbystei reikalinga technika. Dalyviai galėjo susipažinti ir su juostinės, ir su tiesioginės sėjos technologijomis, pastebėti minėtų technologijų skirtumus laukuose, aptarti jų privalumus ir galimus trūkumus, padiskutuoti apie tvaraus ūkininkavimo sprendimus, pasisemti įkvėpimo.
Anot čia daugiau nei dešimtmetį be tradicinio plūgo ūkininkaujančio A. Kireilio, įdėtos pastangos atsiperka – žemė atsilygina ne tik gerais derliais, sveikesniu dirvožemiu, bet ir sumažėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų ir degalų sąnaudomis.
Motyvacija pereiti prie neariamosios žemdirbystės
Bearimių technologijų naudą pabrėžia ir mokslininkai. Pristatydamas Lietuvoje atliekamų ilgalaikių bearimių technologijų tyrimų rezultatus, Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA profesorius Vaclovas Bogužas pažymėjo, kad tausojančių (tiesioginės ar juostinės sėjos) technologijų taikymas užtikrina didesnį darbo našumą ir sumažina ūkininko darbo laiko sąnaudas, o dirvožemio gyvybingumas ir jo gebėjimai įveikti patogeninius mikroorganizmus neginčijamai išauga.
Taikant bearimes technologijas yra būtina įvaldyti daugiarūšę sėjomainą, labai svarbu nesuslėgti dirvos (nevažiuoti į įmirkusį lauką) ir nesistengti purenti dirvožemio giliau nei 10 centimetrų. Atliktų tyrimų metu, analizuotu 2016-2021 m. laikotarpiu, pelnas tiesioginės sėjos atveju buvo apie 75 proc. didesnis nei taikant ariamąjį žemės dirbimą (pvz., auginant žieminius kviečius pelnas, taikant tiesioginę sėją, buvo 40 proc. didesnis, o auginant vasarinius miežius pelnas padidėjo daugiau kaip 2 kartus).
Profesorius akcentavo, kad visa organinė medžiaga, kuri lieka po derliaus nuėmimo ar papildomai paskleidžiama, turi likti dirvos paviršiniame sluoksnyje (iki 10 cm). „Išpildžius šią sąlygą organikos kiekis didėja ne tik dirvos paviršiniame sluoksnyje, bet ir jos gilesniuosiuose sluoksniuose, o svarbiausia – sudaromos palankios sąlygos biologinei įvairovei dirvoje vystytis ir užtikrinamas drėgmės prieinamumas kultūriniams augalams“, – lauko dienoje kalbėjo profesorius.
Patys ūkininkai pabrėžia, kad tiesioginė ir juostinė sėja – tai išsigelbėjimas išsaugant dirvožemį ypač tų rajonų ūkininkams, kurių dirvos yra lengvos granuliometrinės struktūros.
Pagalba tvaraus ūkininkavimo vystymui
2021 m. gruodį Europos investicijų bankas ir Europos Komisija patvirtino 8 mln. eurų paramą neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo. Iki 2023 m. rugsėjo pabaigos pateiktose paraiškose prašoma kompensacinės paramos suma sudarė beveik 4 mln. eurų.
Bearimės technologijos yra skatinamos ne tik per Modernizavimo fondą, bet ir per Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos priemonių ekologinę schemą. Taikantys bearimę technologiją ūkininkai, nuo 2023 m. pradžios gauna ir 66 eurų papildomą priemoką už žemės ūkio augalų pasėlius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.
Žemės ūkio ministerijos atstovas Zigmas Medingis pasakojo, kad tinkamai sutelkus reikiamas žinias bei įgūdžius galima ne tik pagerinti dirvožemio būklę, bet ir užkardyti tam tikras rizikas. „Tikroji žemės ūkio kultūra pasireiškia savo visu teigiamu potencialu, kai taikomi išmintingi būdai tvariai auginti žemės ūkio produkciją. Šiuo metu labiausiai prieinama galimybė tą daryti yra tiesioginė ir juostinė sėja, ilgainiui suteikianti žemdirbiui pasigėrėjimą savo darbo vaisiais ir savo laukų dirvožemio gera būkle“, – lauko dienoje kalbėjo Z. Medingis.
Pasak jo, bearimes technologijas taikančiuose ūkiuose organizuojamos lauko dienos padeda suprasti bearimės žemdirbystės privalumus ir susipažinti su jos taikymo praktika, o pamačius gyvus pavyzdžius yra lengviau keisti ūkininkavimo praktiką ir savo ūkiuose. Šie renginiai leidžia ūkininkams pasisemti naujų žinių, dalintis idėjomis ir patirtimi, bendrauti apie aplinkai draugiškus sprendimus, jų pritaikymą žemės ūkyje, sužinoti apie valstybės teikiamą paramą tvaraus ūkininkavimo plėtrai.
Lauko dienos bearimių technologijų pristatymui organizuojamos įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą LIFE IP EnerLIT „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kurį iš dalies finansuoja ES LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Jie yra nemokami ir atviri visiems ieškantiems būdų ūkininkauti darnoje su gamta.
Bearimių technologijų lauko dienos organizatorių nuotraukos.