Baltijos šalys ir Lenkija aptarė galimybes ir iššūkius siekiant klimato neutralumo

Penktadienį Aplinkos ministerijos organizuojamame Klimato savaitei skirtame renginyje „Žalioji transformacija – iššūkis ir galimybė: ko galime pasimokyti vieni iš kitų?“ Baltijos šalių ir Lenkijos politikai, ekspertai, socialiniai partneriai dalijosi įžvalgomis, kaip efektyviai mažinti šiltnamio dujų išmetimą, aptarė gerąsias patirtis bei iššūkius. Taip pat pristatė priemones klimato kaitai švelninti, numatytus Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP).

Ragina labiau įsitraukti savivaldybes

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatydamas Lietuvos planą, kaip siekti dekarbonizacijos atsisakant iškastinio kuro, pažymėjo, kad atspirties taškas yra Europos Žaliojo kurso gairės ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyti tikslai, kurie yra ambicingesni, nei nustatyti Europos Komisijos, ir yra susieti su sektoriais, tai – Lietuvos išskirtinumas.

„Noriu pasidžiaugti, kad turime duomenimis grįstą NEKSVP, aptartą su mokslininkais, ekspertais, vykdome jame numatytus įsipareigojimus ir tikrai būsime švari, neutrali klimatui šalis. Šiam tikslui buvo įkurtos 8 dekarbonizacijos darbo grupės, kuriose buvo pristatytos ir aptartos esamos priemonės, susitikimų metu socialiniai ir instituciniai partneriai pateikė apie 600 priemonių pasiūlymų, į papildomų priemonių sąrašą įtraukta 126“, – sakė aplinkos ministras.

Naujajame NEKSVP numatyta, kad su esamomis ir papildomomis priemonėmis bus pasiektas Lietuvai nustatytas 21 proc. iki 2030 m., lyginant su 2005 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimo tikslas. Taip pat bus pasiektas 70 proc. atsinaujinančių energijos išteklių bendrame galutiniame energijos suvartojime ir 100 proc. – elektros energijos suvartojime.

Pasak aplinkos ministro, Lietuvai po keleto svarių sprendimų, tarp kurių neseniai priimti Akcizų įstatymo pakeitimai, šiuos tikslus pasiekti yra realu. Transporto sektorius kelia daugiausiai iššūkių – viena vertus, jame emisijos didėja labiausiai, kita vertus, yra didžiausios galimybės pokyčiui. Transporto emisijų mažinimui reikia pritraukti privačias investicijas į mažiau taršų asmeninį transportą. Šias emisijas galima mažinti ir per geležinkelio dekarbonizaciją, sunkiojo transporto ir energinio efektyvumo didinimą.

„Žalioji transformacija Lietuvai yra tik laimėjimai. Iki 6 mlrd. eurų, kuriuos dabar sumokame už importuojamą elektrą, naftą, dujas, anglį gali likti Lietuvoje, jei sugebėsime padidinti energinį efektyvumą, plėtoti vėjo ir saulės energetiką, tai galimybė kurti naujas darbo vietas. Bet turime ir iššūkių: pokyčio sudėtingiau siekti pastatų, transporto sektoriuose, pramonėje, nes ten reikia didelių investicijų“, – atkreipė dėmesį S. Gentvilas.

Aplinkos ministras pabrėžė, kad savivaldybės galėtų labiau įsitraukti į Žaliąją transformaciją, pavyzdžiui, įrengdamos miestuose mažataršes zonas. Tai ypač aktualu, nes transporto tarša didėja, kuro suvartojimas sparčiai auga. Kai kurios savivaldybės jau yra įgyvendinusios nemažai žaliųjų iniciatyvų, tačiau ir likusios turėtų būti aktyvesnės.

Kaimyninėse šalyse – panašūs iššūkiai

Šiuo metu visos Europos Sąjungos valstybės atnaujina NEKSVP 2021–2030 metų laikotarpiui. Renginyje dalyvavę Lenkijos, Latvijos ir Estijos atstovai pristatė savo šalies įsipareigojimus, NEKSVP atnaujinimo proceso etapus, apžvelgė sektorinius ŠESD mažinimo tikslus bei efektyviausiai prie to prisidedančias priemones.

Latvijos Klimato ir energetikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Dagnis  Dubrovskis pasidžiaugė, kad Latvijoje vienam gyventojui tenkantis išmetamų CO2 kiekis mažiausias ES. Didžiausias iššūkis jiems yra transporto sektoriaus taršos mažinimas. Latvijoje padėtis panaši kaip Lietuvoje, senų automobilių yra labai daug. Norint sumažinti šio sektoriaus išmetimus reikia skatinti elektromobilių įsigijimą, bet tam reikia pirmiausia investuoti į specialią infrastruktūrą.

Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijos Energetikos politikos skyriaus patarėja Marta Kocon pasidalijo, kad Lenkijos išskirtinumas – ji žymiai didesnė lyginant su Baltijos valstybėmis, pramonė naudoja daug anglies. Pagrindinis jos siekis – užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, to bus siekiama plėtojant vėjo ir atominę energetiką. 2040 m. mūsų kaimynai planuoja atidaryti atominę elektrinę, ji leistų angliakasybos šaliai transformuoti pramonę. Pasiektas susitarimas atsisakyti anglies namų ūkiuose, ją naudoti tik elektros energijai gaminti.

Estija daug vilčių deda į neseniai įkurtą Klimato ministeriją, kuri atsako už 90 proc. šalies ŠESD emisijų. Čia sprendžiami visi su aplinka susiję klausimai įskaitant vėjo energetiką, namų ūkius, pristatė Klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Kristi Klaas. Taip pat neseniai sukurta Estijos klimato srities veiksmų taryba, kurią sudaro ekspertai, mokslininkai, su ja konsultuojamasi planuojant NEKSVP priemones. K. Klaas supažindino su pertvarka Estijos Šiaurės Rytų regione, kur sutelkta skalūnų pramonė, jame išmetama 80 proc. visų šalies ŠESD. Regiono transformacijai bus skiriama didžioji dalis ES fondų lėšų.

Žmonės turi pajausti žaliosios transformacijos naudą

Renginio dalyviai taip pat diskutavo apie žaliosios transformacijos iššūkius ir galimybes. Anot aplinkos ministro S. Gentvilo, Europos Sąjungoje įgyvendinama žalioji strategija prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo ir tai žmonės jau mato. „Biomasės gamyba, vėjo energetika, medienos apdirbimo pramonė – visi šie sektoriai sukuria mūsų šalyje daug papildomų darbo vietų. Užsienio kapitalo įmonės investuoja į vėjo energetiką savo lėšas dešimtmečiams. Tai reiškia, kad ir tų šalių vyriausybės sieks, kad jų bendrovės Lietuvoje būtų saugios. Taip prisidedama ir prie regioninio saugumo klausimų“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie žaliąją pertvarką, Latvijos atstovas D. Dubrovskis teigė, kad planuojant emisijų mažinimą bandoma rasti pačius geriausius sprendimus siekiant didinti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir gerinti šalies ekonomikos rodiklius. Lenkijos atstovė M. Kocon tvirtino, kad už sparčias inovacijas ir mokėti teks daugiau. Lenkijoje labai išvystytos angliakasybos pramonės atsisakyti nebus lengva. Todėl būtina įtikinti žmones, kad tokie pasikeitimai yra būtini. Tokiai minčiai pritarė ir Estijos atstovė K. Klaas, teigdama, kad šalies gyventojai nori pokyčių, tačiau reikia plačiau aiškinti tų pokyčių naudą.

Pasakodamas apie privačių investicijų skatinimą, aplinkos ministras S. Gentvilas paminėjo, kad Lietuva pagal gyventojų, savo namų ūkiams gaminančių atsinaujinančią elektros energiją, skaičių pirmauja Europos Sąjungoje. „Žmonės patys noriai investuoja, kadangi jaučia ekonominę naudą. Sudėtingesnė situacija yra su dujiniais katilais, kurių keitimas į ekologiškesnius įrenginius nevyksta taip sparčiai kaip norėtume. Šiam tikslui valstybės parama turėtų būti žymiai didesnė“, – sakė ministras. Kaip probleminį sektorių jis paminėjo senų automobilių, kurių Lietuvoje yra apie 1,8 mln., keitimą į elektromobilius. Anot jo, reikia ne tik didinti finansinę paramą šiai sričiai, bet ir keisti vartojimo įpročius: naudotis viešuoju transportu, dviračiais ar keliauti pėsčiomis.

Lenkijai svarbus taršios angies naudojimo energetikoje atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių energetikos išteklių. „Lenkai nori investuoti, tačiau tų investicijų per kelias dienas nebus“, – tvirtino Lenkijos atstovė M. Kocon. Latvis D. Dubrovskis sakė, kad norint pritraukti žaliąsias investicijas labai svarbi ir mokesčių politika.

Estijos atstovė K. Klaas paminėjo ir konkrečius pavyzdžius. Viena šios šalies įmonė pradėjo gaminti „švarų“ asfaltą, kita įmonė iš Estijoje naudojamų skalūnų pelenų gamina naujas medžiagas.

Visi renginio dalyviai buvo optimistiškai nusiteikę, kad iki 2050 m. pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus ir tapti klimatui neutraliu žemynu. „Viską, kas gaminama iš naftos, galima pakeisti kitais švaresniais produktais. Lietuva neseniai pakeitė teisinį reglamentavimą ir dabar daugiau pastatų bus statoma naudojant medieną“, – sakė S. Gentvilas.

Estijos atstovė K. Klaas tvirtino, kad šiandien į atliekas žiūrima ne kaip į šiukšles, o kaip į atsinaujinančius šaltinius, suteikiančius naujų galimybių. Lenkė M. Kocon aiškino, kad žmonių negalima priversti gaminti žaliąją energiją, juos reikia įtikinti tai daryti: „Svarbiausi pokyčiai priklauso nuo šalies piliečių ir privačių įmonių“.