Kokia yra iškastinio kuro ateitis?

Pasaulinės energetikos tarybos duomenimis, iškastinis kuras tebėra pagrindinis energijos šaltinis pasaulyje: daugiausia energijos gamybai suvartojama naftos (32 %), anglies (26 %) ir gamtinių dujų (23 %). Iškastinio kuro deginimas yra ir viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių – JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iškastinio kuro deginimo metu išsiskiria 76 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint sustabdyti vidutinės oro temperatūros kilimą ties 2 laipsnių riba, 80 % akmens anglies, 30 % naftos ir 50 % dujų rezervų turi likti neišeksploatuoti.

Augant globaliai švarios energijos paklausai, vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip pakeisti iškastinį kurą mažiau taršiomis aplinkai alternatyvomis. Tačiau pastebima, kad ši transformacija vyksta lėčiau, nei norėtųsi, siekiant užtikrinti Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekimą. Didžiausia pasaulio teršėja Kinija instaliuoja daugiausiai atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau taip pat sunaudoja daugiausiai akmens anglies. JAV, antroji didžiausia teršėja, yra labai priklausoma nuo akmens anglies pramonės bei yra naftos eksportuotoja, ir, nors atskiros valstijos daug dėmesio skiria atsinaujinančiai energetikai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui, prezidentas D. Trump‘as priėmė sprendimą atsisakyti tarptautinių taršos mažinimo įsipareigojimų ir išstoti iš Paryžiaus susitarimo. ES, kartu ir Lietuva, įsipareigojo iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., ne mažiau 32 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių, o energijos vartojimo efektyvumą pagerinti ne mažiau 32,5 proc. Indija, viena iš didžiųjų teršėjų, didelę dalį energetikos sektoriaus investicijų nukreipė į saulės jėgainių vystymą, tačiau šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis numatomas augti ir toliau. Tuo tarpu Egiptui priklausančioje Sacharos dykumos dalyje pavyko įrengti vieną didžiausių pasaulyje saulės jėgainių parką (1,8GW ), kuris prisidės siekiant Egipto 2022 m. tikslo bent 20 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių, iki 2035 m. siekiant 37 proc. Škotija jau 2020 metais siekia visą elektros energiją gaminti tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Transformacijai į švaresnį kurą itin svarbus ir finansinių srautų nukreipimas. Iškastinio kuro sektorius gauna ir vis mažiau investicijų. Anot „The Independent“, Airija yra pirmoji šalis visiškai sustabdžiusi savo investicijas į iškastinio kuro naudojimą. Investicijas riboja apie 38 šalys, taip pat Niujorkas, stambieji bankai, draudimo kompanijos. Pasaulio bankas, kuris besivystančioms šalims teikia ekonomiką skatinančias paskolas, informavo po 2019-ųjų nebefinansuosiantis naftos ir dujų žvalgybos.

Nors iškastinis kuras išlieka dominuojančiu energijos šaltiniu, ateityje prognozuojamas neišvengiamas pasaulio ekonomikos virsmas – perėjimas nuo iškastinio kuro prie kitų alternatyvų.