Iššūkiai Lietuvos gyventojams 

Klimatas keičiasi visame pasaulyje ir vidutinė metinė globali temperatūra jau yra pakilusi apie 1 °C. Tačiau reikia nepamiršti, kad regioniniai klimato pokyčiai dažnai nesutampa su vidutinėmis globalaus klimato kaitos tendencijomis. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose (Šiaurės Amerikoje, Sibiro šiaurinėse dalyse, Arktyje) vidutinė metinė globalioji temperatūra nuo XIX amžiaus vidurio pakilo 2–4 °C, o tropinėse platumose vietomis tik 0,1–0,5 °C. Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje vien nuo 1961 iki 2018 m. jau pakilo net 2,16 °C. 

Su kuo dažniausiai susidursime 

Pavojingi pavasario potvyniai ar besniegės žiemos, derlių nuniokojančios vasaros liūtys, alinantys karščio pliūpsniai ir netikėtos šalčio bangos – su šiais jau dabar išgyvenamais reiškiniais ateityje susidursime vis dažniau. Prognozuojama, kad iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje gali pakilti iki 5,1 °C. Labiausiai tai pajausime žiemomis, kai vis rečiau sulauksime šalčio ir sniego. Vasaromis toliau daugės karštų dienų. Tad aukščiau išvardintų grėsmingų klimato reiškinių daugės ir tai turės didelį poveikį žmonių turtui ir sveikatai. 

Norint atlaikyti klimato siunčiamus išbandymus daug kas priklauso nuo mūsų gebėjimo prisitaikyti. Pavyzdžiui, norint prisitaikyti prie vis dažniau susiformuojančių potvynių turėtų būti kuriamos nuo potvynių apsaugančios technologijos ir infrastruktūra vietovėse, kur didžiausia užliejimo rizika. Turi būti identifikuotos vietovės, kur didžiausi užliejimų pavojai bei sudaryti potvynių rizikos žemėlapiai. Beje, tokius sukurtus žemėlapius Lietuvoje turime ir galime jais naudotis, tik juos atnaujinant reikia atsižvelgti ir į vasaros poplūdžių keliamą pavojų.  

Patiriamoms karščio ir šalčio bangoms svarbu pritaikyti būstus ir darbovietes, tam ateityje reikės įdiegti vėdinimo ir šildymo sistemas. Didelėje kaitroje ar šaltyje dirbantiems žmonėms, siekiant nepakenkti sveikatai, turės būti kuriamos naujos darbo praktikos. Potvynių, taip pat ir ekstremalių temperatūrų atveju svarbu pritaikyti inžinerinius statinius, pavyzdžiui, tiesti temperatūrų kaitai atsparius kelius. 

Apsisaugoti turtą ir sveikatą turi būti kuriamos ir tobulinamos gyventojus apie artėjančius orų sąlygų ekstremumus perspėjančios sistemos. Kuo ankščiau gavus informaciją apie artėjančias nelaimes, galima laiku imtis priemonių, kad kuo labiau sumažintume nuostolius. Taip pat labai svarbu pritaikyti prie ekstremalių reiškinių poveikio elektros tiekimo ir elektroninių ryšių infrastruktūrą.  

Suprasti kenkėjų ir alergijų keliamą pavojų 

Dėl klimato kaitos atsiranda vis daugiau kenkėjų, kurie perneša ligas ir pasiekia netgi tolimus Šiaurės regionus. Šiltėjantis oras ilgainiui sudaro palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešančioms erkėms, uodams ir smėlinėms muselėms. Vis ilgesnis tampa ir žiedadulkių sezonas. Jau dabar pastebima, kad žiedadulkių sezonas prasideda anksčiau nei, pavyzdžiui, prieš 50 metų ir turi įtakos žmonių sveikatai. 

Siekiant prisitaikyti prie naujųjų sąlygų svarbu didelį dėmesį teikti sveikatos priežiūros apsaugai, įskaitant ir efektyvias vaikų sveikatos paslaugas. Labai svarbu tobulinti arba kurti naujas gyventojų perspėjimo sistemas, skirtas informuoti apie galimą poveikį žmonių sveikatai. Gyventojams turėtų būti prieinami reikalingi skiepai. 

Norint išvengti sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti kenkėjai ar žiedadulkės, svarbu gilinti gyventojų ir sveikatos priežiūros srities darbuotojų žinias apie klimato kaitos grėsmes žmonių sveikatai ir galimas prisitaikymo priemones. 

Jautriausias pajūrio regionas 

Kiekvienai pasaulio šaliai tenka spręsti asmenines klimato kaitos problemas. Pietų Europos šalims tai – gaisrai, Šiaurės Europos šalims – ilgos ir stiprios liūtys, o Lietuvai – nerimas dėl Baltijos jūros regiono. Jau dabar skaičiuojama, kad per pastaruosius 50 metų Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 16 cm. Kaip ir daugeliui pakrantės miestų, Klaipėdai labai didelį pavojų kelia potvyniai. Uostamiestyje ši grėsmė susijusi su kylančiu vandens lygiu Baltijos jūroje ir Klaipėdos sąsiauryje bei patvankomis audrų metu. Manoma, kad šiame Lietuvos regione besikeičiantis klimatas stipriai paveiks žmonių gyvenseną ir turės daug įtakos pramonės įmonių veiklai. 

Kadangi pajūryje fiksuojamos vis dažnesnės audros ir akivaizdūs klimato kaitos padariniai, svarbu šiame regione efektyvi pavojingų reiškinių perspėjimo sistema. Reikalingas dar didesnis vietos valdžios dėmesys ir lėšos krantotvarkai ir galimai užliejamų teritorijų apsaugai, kuriamos priemonės pajūrio ekosistemos išsaugojimui. 

Šaltiniai: 

Bukantis A., Kažys J., Rimkus R., Žalakevičius M. 100 klausimų apie klimato kaitą. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017 m. 

Kilpys J., Jurkus N., Pauša K. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms, 2017. 12 p. Prieiga per internetą: http://www.krea.lt/images/angle180/klimato-kaita-gaires-savivaldybems.pdf 

IPCC. 2014. Climate Change 2014: Impacts, Adaptation, and Vulnerability. Cambridge University Press, Cambridge, United Kingdom and New York, NY, USA. http://www.ipcc.ch/report/ar5/wg2/