Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita savivaldybėse
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) inventorizacija buvo atlikta penkiose Lietuvos savivaldybėse, naudojant 2024 metų duomenis. Skaičiavimai buvo atlikti taikant Savivaldybių ŠESD emisijų skaičiuoklę – specialiai sukurtą įrankį, skirtą savivaldybių teritorijose išmetamų ir absorbuojamų ŠESD kiekiams nustatyti, parengtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Skaičiuoklė remiasi tarptautinėmis metodinėmis gairėmis, įskaitant Bendruomenių ŠESD protokolą (GHG Protocol for Communities) ir CIRIS (City Inventory Reporting and Information System), kuri palaiko savivaldybių inventorių duomenų valdymą ir ataskaitų rengimą. Įrankis pritaikytas atitikti ataskaitų teikimo formatus, reikalaujamus pagal ES Merų paktą ir CIRIS, ir yra sukurtas „Microsoft Excel“ aplinkoje.
Inventorizacijos metu buvo vertinamos emisijos penkiuose pagrindiniuose sektoriuose: (I) energetika, (II) transportas, (III) atliekos, (IV) pramoniniai procesai ir produktų naudojimas bei (V) žemės ūkis ir žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF).
Didžiausi absoliutūs ŠESD emisijų kiekiai nustatyti Kauno miesto savivaldybėje, tai lėmė didesnis gyventojų tankis, didesnis energijos poreikis, intensyvūs transporto srautai bei infrastruktūros ir paslaugų koncentracija. Mažiausi emisijų kiekiai nustatyti kaimiško pobūdžio Anykščių rajono savivaldybėje, kuriai būdingas žemas urbanizacijos lygis ir didelis miškingumas. Visose savivaldybėse didžiausią indėlį į ŠESD emisijas sudarė energetikos ir transporto sektoriai. Kaimo vietovėse, tokiose kaip Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybės, reikšmingą dalį taip pat sudarė žemės ūkio sektorius.
Didžiausias anglies sekvestracijos potencialas nustatytas Jurbarko ir Anykščių rajonų savivaldybėse, dėl didelių miškų plotų ir natūralių kraštovaizdžių.
Inventorizacijos procesas atskleidė keletą duomenų prieinamumo ir rinkimo iššūkių, daugiausia susijusių su fragmentuotais duomenimis ir vieno atsakingo asmens nebuvimu savivaldybėse, dėl ko skyrėsi duomenų išsamumo lygis. Nors buvo naudojamas bendras įrankis ir metodika, savivaldybių pasirengimo ir duomenų kokybės skirtumai reiškia, kad rezultatus reikėtų vertinti atsargiai, o kai kurios reikšmės ateities inventorizacijose gali būti patikslintos.