Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2019 ir 2024 m. numatytų trajektorijų lyginamosios analizės ataskaita

Šioje ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie pagrindinius skirtumus tarp 2019 m. ir 2024 m. patvirtintų Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (toliau – NEKS VP ir II NEKS VP). Atliekama numatytų trajektorijų lyginamoji analizė atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI), energijos vartojimo efektyvumo (toliau – EVE) ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimo srityse.
AEI srityje II NEKS VP išsiskiria ambicingesniu požiūriu – iki 2030 m. siekiama 55 proc., AEI dalies galutiniame energijos suvartojime, o iki 2050 m. – net 95 procentų. Elektros sektoriuje numatomas visiškas perėjimas prie AEI iki 2030 m., transporto sektoriuje – spartesnė alternatyvių degalų ir technologijų plėtra, o šilumos sektoriuje – efektyvesnis energijos vartojimas ir AEI integravimas.
EVE išlieka strateginiu prioritetu iki 2050 m., tačiau II NEKS VP prognozuoja didesnį energijos poreikį daugelyje sektorių nuo 2025 m., ypač pramonės, namų ūkių ir paslaugų srityse. Energijos vartojimo augimą lemia spartesnė skaitmenizacija ir inovacijų plėtra, todėl II NEKS VP numatyta daugiau EVE priemonių.

Lietuva vykdo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimą remdamasi Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke ir Paryžiaus susitarimu, įsipareigodama iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį bent 30 proc., lyginant su 2005 m. lygiu įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNŽNKM). Lyginant NEKS VP ir II NEKS VP, II plano trajektorija numato reikšmingai mažesnį ŠESD kiekį, ypač įtraukus ŽNŽNKM sektorių.