Energinio efektyvumo atžvilgiu efektyviausių žemės ūkio augalų auginimo technologijų įvertinimas

Energinio efektyvumo atžvilgiu efektyviausių žemės ūkio augalų auginimo technologijų vertinimas yra strategiškai svarbus Lietuvai, nes jis ne tik suteikia žemės ūkio sektoriui reikalingus
duomenis apie energiškai efektyvias technologijas, bet ir skatina tvarų, ekonomiškai pagrįstą bei aplinkai draugišką ūkininkavimą. Šio tyrimo rezultatai gali turėti ilgalaikį poveikį žemės ūkio praktikai, degalų naudojimo mažinimui, klimato kaitos valdymui bei ūkininkų ekonominės gerovės stiprinimui.
Degalų sąnaudų ir ekonominis vertinimas vykdytas penkiose skirtingose technologijose: ariamoji, minimalus dirbimas 10 cm gyliu, juostinis gilus dirbimas (30 cm) ir sėja, juostinis seklus
dirbimas (10 cm) ir sėja, tiesioginė sėja. Minimalioje dirbimo technologijoje įtraukiamas podirvio purenimas kas 4 metai. Kiekvienoje technologijoje numatytas grupavimas pagal ūkio dydį: labai mažas ūkis (30–50 ha), kuriame transportavimo darbų atstumas numatomas 5 km; mažas (50–100 ha) – 7 km; vidutinis (100–200 ha) – 10 km; didelis (200–500 ha) – 12 km, labai didelis (>500 ha) – 15 km. Nepriklausomai nuo ūkio dydžio, pasirinktas 20 km atstumas derliaus transportavimui, jį pristatant į surinkimo punktus-saugyklas.
Be to, kiekvienoje technologijoje žemės ūkio augalai grupuojami pagal auginimo panašumus, o derlingumas numatytas didesnis didėjant ūkio dydžiui: žieminiai kviečiai ir miežiai (nuo 4,5 iki 6,5 t/ha); vasariniai kviečiai, miežiai ir avižos (nuo 2,5 iki 4,5 t/ha); pupos ir žirniai (nuo 3,0 iki 5,0 t/ha); žieminiai rapsai (nuo 2,5 iki 4,5 t/ha); vasariniai rapsai (nuo 1,0 iki 2,5 t/ha); grikiai (nuo 1,0 iki 3,0 t/ha); kukurūzai žaliajam pašarui arba silosui (nuo 10 iki 50 t/ha). Didėjant augalų derlingumui, užduotyje numatytas gausesnis trąšų ir pesticidų naudojimas. Siekiant palyginti chemizuotus ūkius su nechemizuotais, papildomai atlikome degalų sąnaudų ir ekonominį vertinimą agroekologinės rotacijos technologijoje vidutiniame ūkyje,
dirbant žemę minimaliai. Taikyta sėjomainos rotacija: pirmus metus – lauko pupos (priešsėlis javai), kai derlius 3,0 t/ha, antrus – žieminiai kviečiai (4,0 t/ha), trečius – vasariniai miežiai (3,0 t/ha), ketvirtus – kukurūzai (25 t/ha).
Didesniuose ūkiuose numatytos pažangesnės techninės priemonės, tokios kaip dronai moliuskocidų barstymui. Mažesniuose ūkiuose sunkiau taikyti pažangias technologijas dėl brangios įrangos. Numatyta, kad didėjant ūkiui keičiasi padargų darbinis plotis, mašinų ir traktorių galia, darbo našumas. Degalų sąnaudų nustatymui, technologinių operacijų (žemės dirbimas, sėja, pasėlių purškimas ir tręšimas, mėšlo kratymas, derliaus nuėmimas, krovimo darbai, grūdų ar sėklų džiovinimas) vertinimo kriterijai: mašinos konstrukcija, darbinis plotis, gylis, greitis, našumas, traktoriaus arba savaeigės mašinos galia, sėjos norma, sėjamųjų eilučių skaičius, trąšų norma, vandens kiekis, cisternos talpa, augalų rūšis, derlingumas, kraunamųjų medžiagų rūšis, kiekis, nukultų grūdų ar sėklų drėgnis, kondicinis drėgnis, atstumas nuo ūkio iki lauko. ŠESD emisijos buvo apskaičiuotos, vadovaujantis Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje nurodytu emisijos faktoriumi, degalų sąnaudas padauginus iš 2,88 kg CO₂ ekv./l.
Ekonominis vertinimas vykdomas, apskaičiuojant pelno maržą, kaip pajamų ir tiesioginių sąnaudų (dyzelinas, trąšos ir augalų apsaugos priemonės, darbo sąnaudos ir sėkla) skirtumą.
Pajamos skaičiuojamos, kaip pagamintos produkcijos kiekio ir produkcijos kainos sandauga. Į pajamas nėra įskaičiuojamos tiesioginės išmokos už pasėlius. Vertinant dyzelino sąnaudų poveikį, skaičiuojama dyzelino sąnaudų dalis tiesioginėse sąnaudose. Taip pat vertinama mokestinės lengvatos įtaka, apskaičiuojami pelningumai su ir be mokestinės lengvatos ir nustatomas pelningumo skirtumas procentiniais punktais.
Atlikus degalų sąnaudų ir ŠESD emisijų iš technikos vertinimą nustatyta, jog ariamoji technologija yra mažiausiai efektyvi degalų sąnaudų ir ŠESD emisijų atžvilgiu lyginant su kitomis tirtomis technologijomis. Tiesioginės sėjos technologija užtikrina mažiausias degalų sąnaudas ir ŠESD emisijas, bei sudaro nuo 32 iki 57 % mažesnes degalų sąnaudas, nuo 1,5 iki 2,4 kartų mažesnes ŠESD emisijas, lyginant su ariamąja technologija. Auginant žirnius ir pupas nustatytas mažiausias sumažėjimas. Minimali ir juostinio (seklaus ir gilaus) dirbimo su sėja technologijos yra tarpinis sprendimas tarp ariamosios ir tiesioginės sėjos technologijų, tačiau juostinio seklaus dirbimo su sėja technologija sudaro mažiau degalų sąnaudų ir ŠESD emisijų nei minimalus dirbimas ir juostinis gilus dirbimas su sėja. Juostinio gilaus dirbimo su sėja technologijoje sunaudojama daugiau degalų nei minimalioje, tačiau mažiau nei ariamojoje.
Didėjant ūkio dydžiui, degalų sąnaudos ir ŠESD emisijos mažėja, kai vertinama l/t ir kg CO2ekv./t, dėl didėjančio derliaus. Kai vertinama l/ha ir kg CO2ekv./ha – didėja, dėl didėjančio
transportavimo darbų atstumo. Visuose ūkiuose degalų sąnaudos ir ŠESD emisijos ariamojoje technologijoje yra didžiausios dėl didesnio masto veiklos.
Lyginant agroekologinės technologijos rezultatus su chemizuotu ūkiu nustatyta, kad agroekologinėje technologijoje sunaudojama iki 50 % mažiau degalų ir išskiriama iki 50 % mažesnės ŠESD emisijos. Transportavimo darbų degalų sąnaudos sumažėja iki 72 % dėl mažiau vykdomų technologinių operacijų. Svarbu į šias technologijas žiūrėti tęstinumo kontekste – rotacijoje, kitaip jos netenka prasmės. Nustatyta, kad neariamosios technologijos, ypač tiesioginė sėja, yra ekonomiškai efektyvesnės, nes sumažina dyzelino sąnaudas ir didina ūkių pelno maržas. Dideli ūkiai pasižymi didesniu efektyvumu dėl masto ekonomijos, tačiau neariamųjų technologijų pranašumas išlieka visuose dydžiuose. Mokesčių lengvatos dyzelinui yra svarbios mažų ir intensyviai dirbančių pelningumui; jų panaikinimas reikšmingai sumažintų pelno maržas. Agroekologinės technologijos, nors ir tvarios, rodo kintantį pelningumą, priklausomą nuo konteksto. Maži ūkiai susiduria su techninių galimybių apribojimais diegiant pažangias technologijas. Rekomenduojama skatinti neariamųjų ir agroekologinių praktikų diegimą per finansines paskatas, mokslinius tyrimus ir tikslinę paramą mažiems ūkiams, taip pat peržiūrėti mokesčių politiką ir tobulinti duomenų analizę, siekiant didinti sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą.