Degalų sunaudojimo žemės ūkyje ir mokestinių nuolaidų įsigyjant degalus, tarpusavio sąsajų ir priklausomumo vertinimas

Žemės ūkyje suvartojamos energijos efektyvumą lemia keli veiksniai: (i) mechanizacijos lygis ir naudojamos technologijos, (ii) atsinaujinančios energijos subsidijos bei žemės ūkio ir aplinkos politikos reikalavimai, (iii) konkretaus ūkio ūkininkavimo būdas, auginamos kultūros ir ūkio struktūra, (iv) klimatas, geografinė padėtis ir dirvožemio savybės. Augalininkystėje didžiąją tiesioginės energijos dalį sudaro degalai, iš kurių svarbiausias – iškastinis kuras. Todėl šiam sektoriui itin reikšminga gazoliui taikoma akcizų lengvata, padedanti didinti ūkių pelningumą ir išlaikyti konkurencingumą lyginant su Lenkijos ar Latvijos gamintojais. Tačiau tokia mokestinė aplinka neskatina mažinti gazolio bei iškastinio kuro vartojimo.

Šio vertinimo tikslas – įvertinti, kaip augalininkystės sektoriaus gazolio naudojimo efektyvumo didinimo galimybės susijusios su mokestiniais įsipareigojimais bei kitais reguliaciniais ar nereguliaciniais veiksniais. Uždaviniai: palyginti Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos ūkių gazolio vartojimo efektyvumą, nustatyti skirtumus ir juos lemiančius veiksnius, išanalizuoti šiose šalyse taikomas mokestines lengvatas bei pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio degalų naudojimo.

Analizė buvo paremta mokslinės literatūros, EBPO, FAO, ES duomenų, taip pat interviu su ūkininkų asociacijomis bei nacionalinių ir ES teisės aktų nagrinėjimu. Taikyti metodai: statistinė, kiekybinė, kokybinė ir lyginamoji analizė, ekspertinis vertinimas.

Tyrimo metu susidurta su palyginamų duomenų trūkumu. Eurostato ir FAO statistika per plati – joje nėra skirtumų pagal kultūras ar šalis. ŪADT duomenys išsamūs, bet ne visada prieinami viešai arba tinkami palyginimui. Tyrimai, atlikti įvairiuose projektuose (pvz., EIP-AGRI, „Horizon“), apėmė skirtingus laikotarpius, ūkių tipus ir kultūras, tad bendras vaizdas buvo ribotas.

2015–2016 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje naftos produktų suvartojimas žemės ūkyje augo apie 30 proc., Vokietijoje – tik 6 proc. 2019–2021 m. Lenkijoje ir Latvijoje augimas lėtėjo, bet Lietuvoje išliko spartus. Kuro vartojimo augimą lėmė didėjantis produktyvumas ir gamybos mastai: 2010–2022 m. kviečių derlius labiausiai augo Lietuvoje ir Latvijoje (+43 proc.), mažiau – Lenkijoje (+18 proc.) ir Vokietijoje (+5 proc.).

Vertinant išlaidas, 2022 m. Lietuvos ūkininkai degalams skyrė mažiau (9 proc.) nei Latvijos (15 proc.) ar Lenkijos (13 proc.) ūkiai. Tačiau degalų išlaidos vienam hektarui Lietuvoje siekė 123 Eur, Latvijoje – 116 Eur, o didžiausios buvo Vokietijoje (177 Eur) ir Lenkijoje (151 Eur). Pastebėta, kad didesni ūkiai degalams santykinai išleidžia mažiau. Be to, degalų kainų ir akcizų pokyčiai galutinio suvartojimo reikšmingai nepaveikė.

Efektyvumą didinti padėtų: pažangi technika, tausojančios praktikos, AEI diegimas. Ūkiai dažniau renkasi AEI, nes šioms technologijoms taikoma didesnė parama, tačiau jos nebūtinai didina energijos naudojimo efektyvumą, tik keičia energijos šaltinių struktūrą. Energiškai efektyvi žemės ūkio technika (pvz., varoma biometanu ar elektra) kol kas nėra plačiai prieinama dėl kainos, galios ir aptarnavimo iššūkių. Todėl labai svarbus ūkininkų informavimas, konsultavimas ir pagalba diegiant inovacijas.

Visos nagrinėtos šalys taiko gazoliui akcizų lengvatą, tačiau jų formos skirtingos: Lietuvoje ir Latvijoje – per nesurinktus mokesčius, Vokietijoje ir Lenkijoje – grąžinant sumokėtą dalį. Akcizas didžiausias Vokietijoje (215 Eur/1000 l), mažiausias Lenkijoje (20 Eur/1000 l). Tik Vokietija planuoja visiškai atsisakyti lengvatos nuo 2026 m. Lietuvoje nustatyta didžiausia leidžiama įsigyti gazolio norma, kai kuriais atvejais iki triskart didesnė nei Latvijoje ar Lenkijoje.

2024 m. sausį įsigaliojęs draudimas naudoti žymėtąjį gazolį lengvuosiuose automobiliuose sukėlė protestus, todėl po mėnesio buvo grįžta prie ankstesnės tvarkos. VMI kasmet patikrina apie 30 ūkių, dažniausi pažeidimai nustatomi pavasarį, kai išnaudojami leidžiami kiekiai ir pradedamas naudoti kitas lengvatinis kuras (pvz., šildymui).

Išvados: Lietuvoje akcizų dydžio pokyčiai degalų suvartojimui didelės įtakos neturi. Norint didinti efektyvumą, būtina pasiūlyti technologijas, leidžiančias mažinti sąnaudas. Apmokestinimas turėtų būti suderintas su kaimyninių šalių praktika, kad nebūtų prarastas konkurencingumas. Rekomenduojama peržiūrėti žymėtojo gazolio naudojimo tvarką transporto priemonėse, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, peržiūrėti didžiausias normas ir plačiau taikyti energijos efektyvumo kriterijus tiek nacionaliniu, tiek ūkio lygiu.

Vertinimas atliktas 2024 m. liepos–gruodžio mėn. ir finansuotas ES LIFE integruotojo projekto LIFE IP EnerLIT Nr. LIFE20 IPC/LT/000002 „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ lėšomis.