Kitų sektorių įtaka švelninant klimato kaitą: teritorijų planavimas, mokslas, švietimas ir visuomenės informavimas, tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuva

Klimato kaitos švelninimas – šiandien vienas didžiausių pasaulio valstybių iššūkių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus. Ir nors klimato kaitos švelninimo kontekste akcentuojami daugiausia ŠESD išskiriantys sektoriai, tokie kaip energetika, pramonė, transportas ar žemės ūkis, ne mažiau svarbi ir kitų sektorių įtaka. Tad koks vaidmuo švelninant klimato kaitą tenka teritorijų planavimui, mokslui, švietimui ir visuomenės informavimui ar tarptautiniam bendradarbiavimui?

Teritorijų planavimas

Dėl klimato kaitos padažnėję ekstremalūs reiškiniai tiesiogiai veikia infrastruktūrą, t. y. pastatus, transportą, energetiką bei vandens tiekimą, ir tokiu būdu kelia grėsmę gyventojams. Tuo tarpu strateginis teritorijų planavimas gali padėti pasiekti tiek švelninimo, tiek prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

Strategiškai planuojant teritorijas galima sukurti miestus, gyvenvietes ar pakrančių zonas, kurios būtų kur kas atsparesnės klimato pokyčiams. Pavyzdžiui, žaliosiomis erdvėmis – parkais, šlapynėmis, žaliaisiais koridoriais – galima padėti sumažinti temperatūrą miestų teritorijose. Strategiškai planuojant teritorijas taip pat lengviau valdyti potvynius ar vandens trūkumą, projektuoti vandens surinkimo sistemas ir pan.

Strateginis teritorijų planavimas ne mažiau reikšmingai gali prisidėti ir prie ŠESD išmetimų mažinimo. Pavyzdžiui, nustatyta, kad pastatų ir statybos sektorius yra atsakingas už 30 proc. pasaulyje išmetamų CO2 dujų. O štai taikant strateginį planavimą ir moderniąsias technologijas, skaičiuojama, kad pastatų ir statybos sektoriaus išmetamą CO2 kiekį iki 2050 m. būtų galima sumažinti net 3,2 Gt.

Šiam tikslui įgyvendinti 2015 m. 23 šalys ir 64 nevyriausybinės organizacijos įkūrė beprecedentį Pasaulinį pastatų ir statybos aljansą. Pastarojo tikslas yra sumažinti ŠESD išmetimą statybų sektoriuje ir skatinti projektuoti didesnį atsparumą klimato kaitai.

Prie klimato kaitos švelninimo teritorijų planavimo sektoriuje prisideda ir Lietuva. Pavyzdžiui, 2017–2019 m. Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerija, klimato kaitai švelninti skirtiems projektams buvo panaudota daugiau nei 80 mln. Eur. Didžiąją dalį panaudotos sumos sudarė lėšos energetiniam efektyvumui didinti. Tai yra daugiabučiams renovuoti, mokykloms, ligoninėms bei kitiems visuomeninės paskirties pastatams ir individualiems namams atnaujinti. Išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti pasitelkiami ir atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimo projektai, pavyzdžiui, biokuro katilams diegti, saulės, vėjo, geoterminei ir kt. atsinaujinančiai energijai panaudoti.

Mokslas, švietimas ir visuomenės informavimas

Mokslinius tyrimus klimato kaitos klausimais Lietuvoje atlieka mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos), tokie kaip Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VDU Žemės ūkio akademija, Klaipėdos universitetas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Gamtos tyrimų centras ir kt. Pastarųjų tyrimų laukas apima klimato kaitos objektą apskritai, ją skatinančius veiksnius, poveikį ir jautrumą, taip pat prisitaikymą prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos švelninimą. Mokslininkų atliekami tyrimai padeda identifikuoti klimato kaitos problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kuriant bei diegimą rinkoje šią problemą mažinančias ar sprendžiančias technologijas. Tuo tarpu klimato kaitos sistematinius meteorologinius, hidrologinius ir agrometeorologinius stebėjimus ir prognozes atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taip nustatomos tinkamiausios priemonės ir veiksmai, padedantys švelninti klimato kaitą, ieškoma galimybių juos praktiškai įgyvendinti.

Klimato kaitos problemos klausimus padeda spręsti ir nacionalinės mokslo programos. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba 2013 m. patvirtino naują Nacionalinių mokslo programų sąrašą. Viena iš šių programų – „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ – teikia konkurencingą finansavimą tyrimams klimato kaitos srityje. Programa pradėta įgyvendinti 2015 m. ir ją numatoma baigti 2021 m. Visas biudžetas sudaro 6,6 mln. eurų, o programos tikslas – kompleksiniais mokslo tyrimais gauti, išanalizuoti ir apibendrinti naujas mokslo žinias apie klimato kaitos ir ekosistemų išteklių naudojimo poveikį Lietuvos ekosistemoms, jų prisitaikymo prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų galimybes. O gavus naujų fundamentinių ir empirinių žinių apie ekosistemų išteklių naudojimo procesų bendruosius padarinius, pasiūlyti priemones su šiais padariniais susijusioms grėsmėms išvengti ir parengti gaires ekosistemų tvarumui kontroliuoti ir atstatyti.

Klimato kaitos švelninimas neatsiejamas ir nuo visuomenės švietimo, informavimo, nes tik veikiant išvien galima pasiekti kokybinių pokyčių. Remiantis 2011 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje stiprėja nuomonė, kad klimato kaita yra svarbi problema. Lietuviai šios problemos svarbai skyrė vidutiniškai 7,1 balo iš 10. Vis tik lyginant su kitų ES valstybių narių gyventojais, lietuviai yra kur kas mažiau linkę imtis asmeninių veiksmų, kurie prisidėtų prie klimato kaitos problemų sprendimo. Pavyzdžiui, į klausimą, ar asmeniškai ėmėsi kokių nors veiksmų kovoti su klimato kaita per pastaruosius 6 mėnesius, tik 32 proc. Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai, palyginti su 53 proc. vidurkiu visose ES valstybėse narėse.

Norint pasiekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus, privalu šviesti visuomenę, todėl ši sritis yra įtraukta ir į Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Vienas pagrindinių švietimo apie klimato kaitą tikslų – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, išmanančius ir gebančius spręsti su klimato kaita susijusias problemas. Būtent sąmoningumo ugdymas ir suinteresuotumo didinimas yra prioritetinės sritys, siekiant didesnio visuomenės supratimo apie klimato kaitą, prisitaikymo prie klimato kaitos. Ne mažiau svarbi užduotis – skatinti visuomenę pasirinkti darnų gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius, mažinančius ŠESD kiekio išmetimą.

Visuomenės supratimas apie klimato kaitą taip pat yra svarbus siekiant didinti paramą, skatinti savarankišką veiklą, dalyvavimą įvairiose akcijose. Pastaraisiais metais pastebima, kad vis didesnė Lietuvos visuomenės dalis prisijungia prie socialinių akcijų, tokių kaip „Darom“, „Europos judumo savaitė“, „Žemės valanda“ ir kt. Informacija apie klimato kaitą reguliariai pateikiama ir televizijoje, radijuje, laikraščiuose bei žurnaluose, naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose bei kt. kanaluose.

Lietuvos mokyklose yra įgyvendinamos darnaus vystymosi idėjos, klimato kaitos problematika taip pat įtraukta į pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas bei vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Švietimo programose pabrėžiamas ne tik žinių klimato kaitos klausimais teikimas, gebėjimų ugdymas, bet ir atitinkamų vertybinių nuostatų formavimas.  Klimato kaitos ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose taip pat įgyvendinamas, pasitelkiant visuomenės informavimo kampanijas ir skirtingų organizacijų rengtus projektus. Pavyzdžiui, 2016–2017 m. Lietuvos mokyklose finansuojant ES lėšomis surengta 150 neformalių gamtos pažinimo pamokų. Šių pamokų metu buvo laikinai pakeistos 45 minučių įprastos mokyklinės pamokos vienai klasei į pustrečios valandos renginius, panaudojant specialiai šiam tikslui kuriamas modernias mokymo priemones.

Numatoma, kad į visuomenės švietimą turi būti įtraukiamos visos interesų grupės: viešojo administravimo institucijos ir įstaigos, visų lygių švietimo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos ir mokslo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, verslas, bendruomenės, žiniasklaida.  Todėl renginius, susijusius su klimato kaita, aktyviai organizuoja ne tik švietimo įstaigos, bet ir Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyrius, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Pavyzdžiui, 2014–2017 m. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus specialistai, kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, aktyviai dalyvavo daugiau nei 60 radijo ir televizijos laidų, susijusių su visuomenės suinteresuotumo didinimu klimato kaitos klausimais. Klimato kaitos politikos skyriaus specialistai, kasmet aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus daugiau nei 15 konferencijų, seminarų.

Visuomenės švietime ir informavime itin reikšmingas ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo. Pastarosios organizuoja renginius, susijusius su visuomenės švietimu, bendradarbiavimu, patirties pasidalijimu. Taip pat dalyvauja rengiant nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, rengia ir skelbia leidinius apie klimato kaitą, dalyvauja įvairiuose projektuose ir iniciatyvose, susijusiuose su visuomenės informuotumo apie klimato kaitą didinimu.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Klimato kaitos problema ir vykstantys klimato pokyčiai vienos šalies rūpesčiais neapsiriboja, tad norint sumažinti visos planetos ŠESD išmetimus svarbu užtikrinti glaudų tarptautinį bendradarbiavimą.

Pavyzdžiui, klimato kaitos poveikio prognozės rodo, kad klimato kaitos padarinius greičiausiai ir skaudžiausiai pajus mažiausiai išsivysčiusios šalys bei mažųjų salų besivystančios valstybės. Vadinasi, joms bus reikalinga didesnė parama tiek siekiant sušvelninti klimato kaitą, tiek norint prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių.

Todėl 2015 m. išsivysčiusios šalys iki 2020 m. įsipareigojo pasiekti 100 milijardų dolerių  finansavimą kasmet švelninant ir kovojant su klimato kaitos padariniais besivystančioms šalims. Remiantis susitarimu, šiam tikslui numatyta skirti lėšas iš įvairių šaltinių: viešųjų, privačių, dvišalių, daugiašalių ir inovacinių. EK besivystančių šalių švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms finansuoti taip pat siūlyta naudoti dalį pajamų iš ATL pardavimo per aukcionus. O pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, nustatyta, kad iki 2020 m. valstybės narės kasmet 50 proc. iš aukcionų gaunamų pajamų turėtų skirti ne tik šalies viduje įgyvendinamoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, bet ir besivystančiose šalyse įgyvendinamoms priemonėms finansuoti.

Šaltiniai: