Energetikos sektoriaus padariniai klimato kaitai: ar įmanoma juos sušvelninti ir kaip tai padaryti?

Energetika
Lietuva
ŠESD mažinimas Klimato kaitos švelninimas Energetika

Kai kalbame apie klimato kaitą ir ją skatinančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), dažniausiai omenyje turime energetikos sektorių, kuris Europos Sąjungos šalyse atsakingas net už 78 proc. visų ŠESD. Ne be reikalo pati populiariausia tema kalbant apie kovą su klimato kaita – automobiliai bei jų energijos klausimas. Tačiau problema gerokai platesnė – modernus žmogus kasdien naudoja didžiulius energijos kiekius ir daugybės kasdienių veiksmų be energijos naudojimo net neįsivaizduoja.

Padariniams švelninti – dvi strategijos

Skaičiuojama, jog visame pasaulyje energetikos sektorius – šildymas, elektra, transportas bei pramonė – išskiria maždaug du trečdalius bendro išmetamo ŠESD kiekio. Tuo tarpu svarbiausios problemos šio sektoriaus kontekste, kurias tenka įveikti kovojant su klimato kaita: per didelis vartojimas apskritai ir energijos, pagamintos iš iškastinio kuro, vartojimas.

Būtent todėl Europos aplinkos agentūra išskiria dvi pagrindines kovos su ŠESD mažinimu energetikos srityje strategijas: 1) žymus energijos suvartojimo mažinimas, taip kartu sumažinant ir jos keliamą poveikį aplinkai, arba 2) pačios energijos išgavimo būdų pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais (AEI), leidžiant ir toliau vartoti tiek pat daug energijos, bet taip nedarant žalos aplinkai.

Tačiau abiem šiais atvejais lengviau pasakyti, nei padaryti. Perėjimas prie tvaresnių, švaresnės energijos šaltinių reikalauja ne vien didžiulių investicijų, bet ir valstybių prioritetų pasikeitimo. Kaip rodo JAV pavyzdys po Donaldo Trumpo tapimo prezidentu, jokie mokslininkų darbai neturi reikšmės, jei politikams svarbiau išlaikyti stabilumą anglies kasybos pramonėje nei investuoti į švaresnę aplinką.

Tačiau pirmiausia svarbu pažvelgti į kiek paprastesnę alternatyvą: kaip įmanoma sumažinti sunaudojamos energijos kiekį ir kokius sprendimus dėl to turime priimti. Kaip pažymi Pasaulio meteorologijos organizacija savo 2022 m. ataskaitoje: per ateinančius aštuonerius metus švarių energijos šaltinių gaminamos energijos pasiūla turi padvigubėti, kad būtų apribotas pasaulinės temperatūros kilimas. Priešingu atveju kyla pavojus, kad klimato kaita ir ekstremalesni orai pakenks mūsų energetiniam saugumui bei kels pavojų atsinaujinančiosios energijos tiekimui.

Efektyviausi energijos taupymo būdai

Vienas pagrindinių Europos Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų – būtent energetikos sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimas. Iki 2050 m. planuojama jas sumažinti 80–95 proc., o vienas nurodomų kelių – didinti energijos panaudojimo našumą. Jau iki 2020 m. energiją planuojama panaudoti 20 proc. efektyviau nei 1990 m., o iki 2030 m. efektyvumą norima padidinti iš viso 27 proc.

Problema ta, jog modernus žmogus sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be didelių energijos sąnaudų. Kiekvieną dieną naudojamės dešimtimi elektrą naudojančių prietaisų, į darbą vykstame automobiliais, o namuose termostatais nusistatome patogiausią temperatūrą. Net didžioji dauguma mūsų maisto atkeliauja iš kitos pasaulio pusės, iš kur jį atgabenti taip pat naudojama energija, kuras.

Taupyti energijos paprastai mes nesame įpratę, priešingai, visuomet norime vis galingesnių ir greitesnių įrenginių. O štai remiantis JAV Energijos informacijos administracijos 2017 m. prognozėmis, 2015–2040 m. laikotarpiu pasaulio energijos sąnaudos ne tik, kad nemažės, bet ir išaugs dar 28 proc. Ir nors taip pat prognozuojamas didžiulis AEI naudojimo augimas, numatoma, kad kartu augs ir iškastinio kuro naudojimas. Tai verčia abejoti žmonių galimybėmis patiems sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ir sąmoningai imti vartoti mažiau. Tačiau tai, žinoma, tėra prognozės, kurios nebūtinai virs faktais, o patys žmonės, pakeisdami savo įpročius, gali nesunkiai šias prognozes paneigti.

Vienas iš tokių būdų sumažinti energijos sunaudojimą – pastatų apšiltinimas. Europos Sąjungos šalyse vien patalpoms apšildyti ir karštu vandeniu aprūpinti sunaudojama 79 proc. visos pastatuose suvartojamos energijos. Patalpoms apšildyti nuo šio kiekio tenka 64,7 proc. visos pastatuose naudojamos energijos, o likusi dalis suvartojama karštam vandeniui, elektros prietaisams ir maisto gamybai.

Kokybiškas pastatų apšiltinimas leidžia mažesnėmis energijos sąnaudomis pasiekti namuose tą pačią temperatūrą. Skaičiuojama, kad vien sienų šiluminė izoliacija gali trečdaliu sumažinti sunaudojamos energijos kiekį ir kartu apšildymo kaštus. Tai patvirtina ir Centrinėje Europoje atlikti skaičiavimai, kurių metu nustatytas, kad dėl kokybiškesnės pastatų šiluminės izoliacijos fiksuojamas net 27 proc. šildymo energijos suvartojimo sumažėjimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiu prietaisu apšildomi namai – aplinkosaugininkai ragina naudoti kuo efektyvesnius šildymo katilus bei reguliariai juos valyti.

Žinoma, taupant energiją ne mažiau svarbus ir transporto pasirinkimas. Kiekvienas kilometras, nukeliautas automobiliu, išskiria anglies dioksidą (CO2): po 132 g/km naudojant dyzeliniu kuru varomą transporto priemonę, 120 g/km – naudojant benziną, 83 g/km – dujas. Tuo tarpu vieno keleivio, lėktuvu nuskridusio kilometrą, paliktas CO2 pėdsakas siekia 285 g CO2. Ir nors visiškai atsisakyti automobilių ir lėktuvų moderniam žmogui, ko gero, neįmanoma, pirmuosius galima naudoti rečiau ir efektyviau (pavyzdžiui, derinant keliones į darbą su kolegomis ar renkantis viešąjį transportą), o lėktuvus įmanoma pakeisti traukiniais, kurių CO2 pėdsakas vieno keleivio nuvažiuotam kilometrui yra 14 g CO2.

Siekiant veiksmingai sumažinti elektros energijos sąnaudas namuose, paprasčiausias patarimas – pakeisti senas elektros lemputes LED lemputėmis, kurios tarnauja 8–12 kartų ilgiau ir yra žymiai efektyvesnės. Tradicinės lemputės tik apie 10 proc. elektros energijos sunaudoja šviesai – likusi energija išeikvojama šilumai.

Didžiules energijos sąnaudas lemia ir mėsos gamybos industrija. 2018 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad maistui auginami gyvūnai užima 83 proc. viso maisto pramonei išnaudojamo žemės ploto, sukuria 58 proc. ŠESD, 57 proc. vandens taršos ir 56 proc. oro taršos, bet suteikia tik 18 proc. maisto kalorijų.

Mėsos pramonėje sunaudojamas ne tik didžiulis žemės plotas, vandens bei maisto kiekis, CO2 išskiria ir patys auginami galvijai, o galiausiai mėsą reikia apdoroti bei pervežti. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, 100 kg jautienos pagaminti yra išskiriama 105 kg ŠESD, tuo tarpu 100 kg tofu, žirnių ar riešutų užauginti – išskiriama mažiau nei 3,5 kg ŠESD. Tad siekiant tvaresnio energijos suvartojimo, būtini visa apimantys pokyčiai, pradedant AEI naudojimu, užbaigiant racionalios, aplinkai draugiškos mitybos pasirinkimu.

Minimalus poveikis aplinkai – energija iš AEI

Energijai taupyti Europos Sąjunga iki 2020 m. kėlė tikslą – 20 proc. padidinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos kiekį, o iki 2030 m. siekia iš viso pagaminti 27 proc. daugiau tokio tipo energijos nei 1990 m.

Šitaip pakeičiant energijos gavybos metodą teoriškai būtų galima naudoti tiek pat prietaisų, automobilių ir lėktuvų, kiek naudojame šiandien, o aplinka būtų paveikta minimaliai. Deja, priešingai nei taupant energiją, norint naudotis energija iš AEI, žmogui kur kas sunkiau pačiam inicijuoti didelius pokyčius.

Apie valstybių bei verslo interesus skatinant AEI įprasta kalbėti pesimistiškai, tačiau situacija ima sparčiai keistis. Vien per trečią 2018-ųjų ketvirtį Europoje 8,1 mlrd. iš 10,1 mlrd. į energijos ir komunalinių paslaugų sektorių investuotų JAV dolerių buvo skirti atsinaujinančiosios energetikos projektams. Šiuos pokyčius nulėmė Europos Sąjungoje nustatyta politika, kuri įpareigoja verslą daugiau investuoti būtent į švarią energetiką.

Kad atsinaujinančiosios energijos naudojama vis daugiau, patvirtina ir 2016 m. duomenys, pagal kuriuos net 16 proc. Europos Sąjungoje sukuriamos energijos buvo pagaminama iš AEI. O štai tokiose šalyse kaip Vokietija į AEI energetiką investuojama tiek, jog per pusę metų valstybėje pagamintos AEI energijos pakanka šalies namams apšildyti visus metus. Vėjo jėgainės Vokietijoje sugeneruoja 55 mlrd. kWh, dar 21 mlrd. kWh sukuria saulės, 20 mlrd. kWh biomasės energija bei 8 mlrd. kWh – hidroelektrinės.

Ir nors šiandien verslo sektorius vis dažniau atsigręžia į energetiškai „žalesnes“ alternatyvas, o daugelis Vakarų valstybių ryžtasi inovatyvius, aplinkai draugišką energiją generuojančius projektus paversti realybe, tai dar nėra tvaresnės ateities garantas. Skeptiškai nusiteikę mokslininkai vertina, kad nei energijos taupymo, nei AEI populiarinimas nevyksta nė iš tolo taip greitai, kaip turėtų. Tad nepaisant milijardinių investicijų ir politikų planų, kiekvienas ir toliau privalome pasitempti, tvaresnį rytojų kurti pirmiausia pradėdami nuo savęs.

Šaltiniai:

Informacijos šaltinis:

Įrašo sukūrimo data: 2020-05-26 Paskutinio atnaujinimo data: 2022-11-21