Lietuvos klimato kaitos prognozės ir scenarijai

Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos –  kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje. Klimato pokyčiai siejami su tipiniais koncentracijų scenarijais ‒ RCP (angl. Representative Concentration Pathways). Jie susiję su tuo, kaip ateityje gali keistis socialinis - ekonominis gyvavimo pobūdis, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir klimato prognozes. Energinis RCP poveikis vertinimas grindžiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų veiksnių poveikiu ir nustatomas įvertinant balanso tarp ateinančios ir išeinančios spinduliuotės pokyčius susijusius su atmosferos cheminės sudėties kaita. Dažniausiai yra naudojami 4 pagrindiniai RCP scenarijai: RCP2.6, RCP4.5; RCP6.0 ir RCP8.

Toliau galite susipažinti su projekto ClimAdapt-LT metu parengtomis interaktyviomis Lietuvos klimato prognozėmis.

Lietuvos klimato prognozės iki 2100 metų, grindžiamos CMIP5 (angl. Coupled Model Intercomparison Project Phase 5) pagrindinių tipinių oro teršalų koncentracijų scenarijų RCP4.5 ir RCP8.5 duomenimis

Nuo 1880 m. vidutinė temperatūra Žemėje pakilo  apie 1 ºC, o 2016 ir 2020 m. buvo karščiausi metai nuo stebėjimų pradžios. O CO₂ kiekis atmosferoje yra didžiausias per 800 000 metų ir jau siekia 421 ppm. Klimato kaitos padariniai yra milžiniški. Pasaulio sveikatos organizacija kasmet skaičiuoja apie 1700 tūkst. žmonių mirčių siejamų su klimato kaita, o 2019 m. Europą užplūdusi karščio banga nusinešė 2 500 žmonių gyvybių. Be to, atnešami dideli ekonominiai nuostoliai, kyla grėsmė apsirūpinti maistu, kultūros paveldui bei didėja esama socialinė nelygybė ir tai tik dalis klimato kaitos daromos žalos.

Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis - tiek globalūs klimato pokyčiai, tiek padariniai, yra jaučiami ir Lietuvoje. 1778-2019 m. vidutinė oro temperatūra Vilniuje pakilo 1,94 °C, 2020 m. buvo patys karščiausi metai, o 2019 m. – antri pagal karštumą.

Numatoma, kad vidutinė oro temperatūra lyginant su dabartine (7,4 °C) kils nuo 1,2 °C iki 2,8 °C. Didžiausias atšilimas numatomas žiemą  (gruodžio – sausio mėn., 3,9–4,4 °C), mažiausias – pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje gegužės – liepos mėnesiais (nuo 1,9 iki 2,1 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra Lietuvoje taip pat kils lyginant su dabar fiksuojamais 11,3 °C nuo 1,2 °C iki 2,8 °C. Didžiausia maksimali oro temperatūra prognozuojama centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.

Kylanti temperatūra padidins karščio bangų (dienų, kai bent tris dienas iš eilės aukščiausia temperatūra siekia bent 30 °C) atvejų skaičių. Vidutinis tokių dienų skaičius gali padidėti nuo dabartinių 2 dienų iki 7 dienų per metus. Dažnesnis karčio bangų pasikartojimas numatomas pietryčių regione, kur karščio bangų trukmė gali siekti 2 savaites.

Keičiantis klimatui, tropinės naktys (kai temperatūra naktį išlieka ≥ 20 °C) dažnės. Vidutiniškai šiuo metu fiksuojama viena tropinė naktis per 2 metus, o amžiaus pabaigoje tokių prognozuojama nuo 1,5 (RCP4.5) iki 7 (RCP8.5). Numatoma, jog daugiausia tropinių naktų bus pietrytiniuose ir centriniuose regionuose (Vilniuje - iki 10 atvejų). Vakarų aukštumose tropinių naktų prognozuojama mažiau.

Šaltų dienų, kai žemiausia paros temperatūra nukrenta žemiau -15 °C, skaičius nuo dabartinių 9,5 dienų sumažės 3 dienomis pagal RCP4.5 ir 4,8 dienos pagal RCP8.5, šimtmečio pabaigoje vidutiniškai pasiekdamas 4,7 šaltas dienas per metus.

Gaisrų pavojus vertinamas pagal dienų skaičių per metus, kai gaisringumo klasė siekia 3. Gaisro atvejų skaičius didėja kylant temperatūrai ir mažėja didėjant kritulių kiekiui. Abu šie parametrai didėja keičiantis klimatui, todėl gaisro pavojaus tendencija pagal RCP4.5 nėra aiški, o pagal RCP8.5 gaisro pavojaus dienų skaičius padidėja nuo dabartinių 13,4 iki 18,4. Didesnis gaisrų atvejų skaičius numatomas vidurio ir šiaurės Lietuvoje dėl mažesnio kritulių kiekio, o pajūryje – dėl stipresnio vėjo.

Numatoma, kad keičiantis klimatui šildymo dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 10 °C, skaičius mažės. Vidutiniškai Lietuvoje nuo dabartinių 207 dienų šio rodiklio sumažėjimas 2-4 savaitėmis iki šimtmečio pabaigos. Taip pat numatomas ir numatomas vėsinimo dienų, kai vidutinė temperatūra viršija 15 °C, skaičiaus padidėjimas. Vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis iki šimtmečio pabaigos nuo dabartinių 78 dienų padidės 2-4 savaitėmis.

Kritulių kiekio Lietuvoje padidėjimas prognozuojamas nuo 42 mm arba 6 % (RCP4.5) iki 98 mm arba 14 % (RCP8.5). Metinis kritulių kiekis atitinkamai pasieks nuo 726 mm iki 782 mm. RCP8.5 scenarijus prognozuoja, kad sezoninis kritulių pasiskirstymas taps tolygesnis. Didžiausias kritulių padidėjimas (daugiau nei 20 proc., Vilniuje gruodžio mėn. – net 60 proc.) numatomas spalio–gegužės mėnesiais, o liepos–rugpjūčio mėnesiais remiantis RCP8.5 duomenimis kritulių net sumažės. Tačiau numatoma, jog liepa išliks lietingiausiu metų mėnesiu. Numatoma, jog didžiausias kritulių kiekis bus fiksuojamas Žemaičių aukštumoje, taip pat - šalies šiaurės rytuose, o centrinė dalis (ypač pietinė ir šiaurinė žemumos) bus sausiausia. Šis kritulių pasiskirstymas keičiantis klimatui kis nedaug, išskyrus tai, kad vidurio žemumos pietinė ir šiaurinė dalys bus sausenės.

Sausros atvejų skaičius didėja kylant temperatūrai ir mažėja didėjant kritulių kiekiui. Abu šie parametrai didėja keičiantis  klimatui, todėl tendencija nėra aiški. RCP4.5 atveju sausros atvejų skaičius padidėja po amžiaus vidurio ir grįžta į dabartinį 4 dienų lygį šimtmečio pabaigoje. RCP8.5 duomenimis sausros atvejų daugės visą šimtmetį ir iki 2100 m. pasieks 6,3 dienos vertę. Sausiausia bus centrinėje Lietuvos dalyje.

Dienų su sniego danga skaičius pastebimai mažėja keičiantis klimatui. Numatoma, kad jis iki šimtmečio pabaigos sumažės nuo dabartinių 8 savaičių per žiemą iki 5 savaičių pagal RCP4.5 ir tik vienos savaitės pagal RCP8.5. Šimtmečio
pabaigoje metinis dienų su sniego danga skaičius mažėja sparčiau.

Numatoma, jog vidutinis vėjo greitis išliks apie 3 m/s per metus iki šimtmečio pabaigos. Didžiausias vėjo greitis prognozuojamas pajūryje (apie 4 m/s), mažiausias - rytinėje Lietuvos dalyje (mažiau nei 2,5 m/s).

Dėl klimato kaitos vidutinis Baltijos jūros lygio pokytis sieks nuo 22 cm (pagal RCP4.5 scenarijų) iki 35 cm (pagal RCP8.5 scenarijų). Jūros lygis kinta sezoniškai: aukštesnis audrų sezono metu (spalio–sausio mėn.) ir žemesnis pavasarį (balandžio–gegužės mėn.).

Klimato pokyčiai Lietuvoje iki 2100 m. pagal skirtingus scenarijus