Klimato kaitos programa

Kokie projektai finansuojami klimato kaitos programos lėšomis?

2009 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas, kurio trečiajame skirsnyje reglamentuojama prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL) ir Kioto vienetais, tarp jų ir nustatytosios normos vienetais (NNV). Siekiant sukurti atskirą programą už taršos leidimų pardavimus gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, šio įstatymo 10 straipsniu įsteigta Klimato kaitos specialioji programa.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą, Klimato kaitos specialioji programa nuo 2019 m. sausio 1 d. vadinasi – Klimato kaitos programa (toliau – Programa).

Į Programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus NNV ir aukcione parduotus ATL, fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos. 

Programos lėšos naudojamos šioms sritims:

• energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pvz., daugiabučių namų renovacijai, fizinių asmenų namų atnaujinimui, pastatų renovacijai);
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (pvz., biokuro katilų įrengimui ar saulės jėgainių įrengimui, transporto priemonių įsigijimui, ekologiškos infrastruktūros sukūrimui);
• vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį (pvz. saulės elektrinės Armėnijoje, Sakartvele, Moldovoje, Malaizijoje);
• visuomenės informavimui ir švietimui, konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos klausimais (pvz. 100 klausimų apie Klimato kaita knygos išleidimui);
• prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių (angl. adaptation) ir klimato kaitos padarinių švelninimo (angl. mitigation) priemonių įgyvendinimui;
• Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui;
• programos lėšų administravimui ir šiltnamio efektą sukeliančio dujų registro tvarkymo finansavimui.

Administruoti Klimato kaitos programos lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministeriją.

Programos lėšų naudojimo sąmatos rengimo procesas:

Programos lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama Programos lėšų naudojimo sąmata, kurios projektą parengia Aplinkos ministerija. Metinės sąmatos projektas yra apsvarstomas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu. Joje nurodomos programos investavimo sritys ir joms skiriama lėšų suma. Patvirtinus metinę sąmatą, tvirtinamas Metinę sąmatą detalizuojantis planas, kuriuo nustatomas į Programą gaunamų lėšų paskirstymas konkrečioms finansavimo priemonėms ir kitos finansavimo sąlygos.

Projektų finansavimas Lietuvoje

Klimato kaitos programos lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama programos lėšų naudojimo sąmata, kurios projektą parengia Aplinkos ministerija. Joje nurodomos programos investavimo sritys ir joms skiriama lėšų suma. Patvirtinus programos lėšų metinę sąmatą, tvirtinamas metinę sąmatą detalizuojantis planas, kuriuo nustatomas lėšų paskirstymas konkrečioms finansavimo priemonėms ir kitos finansavimo sąlygos. Po sąmatos ir metinio plano patvirtinimo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimus teikti paraiškas pagal tais metais numatytas finansavimo priemones.

Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami juridinių ir fizinių asmenų įgyvendinami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio kiekybiniu mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Finansuojamų projektų pavyzdžiai: daugiabučių namų modernizavimas; individualių namų atnaujinimas; saulės jėgainių įrengimo ant darželių, mokyklų, globos namų stogų projektai ir pan.

Įstaiga, atsakinga už kvietimų teikti projektų paraiškas (registracijos formas) skelbimą, projektų paraiškų (registracijos formų) priėmimą ir vertinimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimų paramos gavėjams vykdymą yra APVA. APVA interneto svetainėje skelbiama informacija apie paramos galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims.

Projektų finansavimas besivystančiose šalyse

Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Sprendimą susitelkti į dvišalę paramą lėmė Lietuvos Vyriausybės politika. Dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims. Gauti šią dvišalę paramą turi teisę įvairūs Lietuvos (privatūs ir viešieji) subjektai, kurie ketina įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kasmet Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtina projektų koncepciją, atsižvelgiant į patvirtintą koncepciją Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia projektų konkursą ir atrenka geriausius projektus. Finansuojamų projektų pavyzdžiai: saulės elektrinių įrengimo Gruzijoje (Sakartvele), Malaizijoje, Malyje projektai.

2020 m. klimato kaitos programos sąmata

2020 m. sąmatoje numatytos priemonės yra pasiūlytos susijusių ministerijų ir suplanuotos Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 metams, skirtos įgyvendinti Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus.

Programos lėšų naudojimo sąmata ministro įsakymu tvirtinama kasmet. Prieš tai metinės sąmatos projektas apsvarstytas Nacionaliniame klimato kaitos komitete, pristatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime ir suderintas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Programos lėšų naudojimo sąmatoje nurodomos programos investavimo sritys ir joms skiriama lėšų suma.

50 mln. eurų visų programos lėšų energetinio efektyvumo krypčiai: iš jų 10 mln. eurų – daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, seniems daugiabučiams renovuoti; 5 mln. eurų – parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos; individualių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonei, pasiekiant ne mažesnę nei B klasę siūloma skiriama 5 mln. eurų; naujai priemonei privačių juridinių asmenų (įmonių) pastatų atnaujinimui (modernizavimui),  skiriama 12 mln. eurų; viešųjų pastatų atnaujinimui (modernizavimui), siekiant sumažinti savivaldybių skolinimosi limitus ir paskatinti priemonės įgyvendinimą, skiriama 5 mln. eurų; privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas – 13 mln. eurų.

109,6 mln. eurų skirta atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimui ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams: AEI diegimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose (darželiuose, mokyklose, ligoninėse, globos namuose ir pan.) – 15 mln. eurų; atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą – 14 mln. eurų; saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio – 2 mln. eurų; atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras-vanduo, žemė-vanduo,  vanduo-vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius – 3 mln. eurų; visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas (mažataršių II etapas) – 5 mln. eurų; elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimui – 5 mln. eurų; miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui – 20 mln. eurų; kompleksinei ekologiško transporto ir infrastruktūros skatinimo priemonei – 15 mln. eurų; taršių technologijų keitimo mažiau taršiomis skatinimui ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse – 10 mln. eurų; vystomojo bendradarbiavimo projektų (klimato kaitos srityje) įgyvendinimui besivystančiose šalyse 1,6 – mln. eurų.

7 mln. eurų skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonei – reguliuojamam drenažui (išmaniosios melioracijos įrengimui vietoje dabar esančios melioravimo sistemos). Reguliuojamas drenažas veikia skirtingu intensyvumu: esant perteklinės drėgmės atvejams, drenažas veikia įprastiniu režimu, o pasiekus minimalią sausinimo normą, nuotėkis stabdomas, drėgmė sulaikoma dirvožemyje. Esant sausringiems augalų vegetacijos laikotarpiams, sistema gali padėti sumažinti augalų patiriamą stresą dėl drėgmės trūkumo. Dėl drenažo sulaikoma nuotėkio sumažėja biogeninių medžiagų patekimas į paviršinio vandens telkinius.

Klimato kaitos programos biudžetas prisidės prie Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų įgyvendinimo ir padės įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonę.

2021 m. klimato kaitos programos sąmata

Energiniam efektyvumui didinti skiriama net 28,8 mln. eurų visų programos lėšų: iš jų dvigubai daugiau, nei pernai - 21,3 mln. eurų - nukreipiama daugiabučių namų atnaujinimui. Taip pat, 7,5 mln. eurų skiriama privačių juridinių asmenų (įmonių) pastatų atnaujinimui (modernizavimui). Itin didelė dalis programos lėšų - 129 mln. eurų - skirta atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimui ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas juridinių asmenų poreikiams - 27 mln. eurų; atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas individuliuose namuose ir (ar) daugiabučiuose - 10 mln. eurų; mažiau taršaus transporto panaudojimo fiziniams asmenims skatinimas - 15 mln. eurų; mažiau taršaus transporto įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas - 42 mln. eurų; taršių technologijų keitimas į aplinkai palankias technologijas juridiniams asmenims - 35 mln. eurų. Visuomenės informavimo ir švietimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonių įgyvendinimui skirta 3,8 mln. eurų.