Akistata su klimato kaita: kam gresia pavojus, o kas pasirengę labiausiai?

Prognozuojama, jog ateinantį dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Pagrindinė to priežastis – nesugebėjimas tinkamai reaguoti į klimato pokyčius. Ir nors klimato kaita laikoma globaliu reiškiniu, kurio grėsmes jau spėjo pajusti visa žmonija, į kovą su visuotiniu atšilimu šalys stoja skirtingai. Tai patvirtina ir „Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos kasmet atliekami tyrimai, padedantys išrikiuoti pasaulio valstybes pagal tai, kaip jos pasiruošusios atlaikyti klimato kaitą.

Šalių rotacijai svarbūs du parametrai

„Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos įgyvendinamas tyrimas, kurio metu sudaromas labiausiai prie klimato kaitos pokyčių prisitaikyti pasiruošusių šalių indeksas „ND-GAIN Country Index“ įvertina šalių pažeidžiamumą klimato kaitos ir kitų pasaulinių problemų atžvilgiu. Šis indeksas itin naudingas ir kaip pagalbinis įrankis, kadangi juo siekiama padėti vyriausybėms, verslo įmonėms ir bendruomenėms kryptingai paskirstyti investicijas, kad būtų galima kuo veiksmingiau reaguoti į esamus klimato kaitos iššūkius.

Nuo 1995 m. atliekamo tyrimo metodologijos ašį sudaro du pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių parametrai: 1) šalies pažeidžiamumas ir 2) šalies pasirengimas.

Vertinant šalių pažeidžiamumą tyrime yra analizuojamas globalus šalies poveikis, jautrumas ir gebėjimas prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Bendras šalies pažeidžiamumo indeksas šiais aspektais nustatomas nagrinėjant 6 gyvybiškai svarbius sektorius: 1) maistą, 2) geriamąjį vandenį, 3) sveikatą, 4) gamtines sąlygas, 5) gyvenamąsias erdves ir 6) infrastruktūrą. Tuo tarpu vertinant šalies pasirengimą tyrėjams aktualūs aspektai apima šalies investicijų potencialą ir gebėjimą jas paversti realiais prisitaikymo veiksmais. Todėl šiame tyrimo pjūvyje svarbiausia yra: ekonominis, valdymo ir socialinis pasirengimas.

Sumuodami vertinimo taškus, tyrėjai „ND-GAIN Country Index“ indekse mažėjančia tvarka išrikiuoja per 180, įskaitant ir Lietuvą, pasaulio šalių. Viršūnėje atsiduria daugiausia taškų surinkusios ir labiausiai pasirengusios įveikti klimato kaitos padarinius valstybės, o sąrašo pabaigoje nugula tos, kurių tyko didžiausi pavojai.

Lyderiauja Skandinavija, pavojuje – Afrikos šalys

Remiantis naujausiais, 2020 m. tyrimo, duomenimis, aukščiausioje „ND-GAIN Country Index“ indekso pozicijoje atsiduria Norvegija. Ši šalis pirmoje vietoje laikosi stabiliai jau daugiau kaip 20 metų. Ir nors Norvegijoje vis dar egzistuoja prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkių, atsižvelgiant į pažeidžiamumo ir pasirengimo kriterijus ji yra antroji (po Šveicarijos) mažiausiai pažeidžiama šalis ir trečioji (po Singapūro ir Danijos Karalystės) geriausiai klimato kaitai pasirengusi šalis.

Žiūrint iš pažeidžiamumo perspektyvos, stipriausi žaliųjų inovacijų lydere laikomos Norvegijos sektoriai yra infrastruktūra, geriamasis vanduo, gamtinės sąlygos, sveikata, o grėsmėje dėl klimato kaitos gali atsidurti maisto prieinamumas bei gyvenamųjų erdvių sektoriai.

Po Norvegijos antrojoje indekso „ND-GAIN Country Index“ pozicijoje rikiuojasi Suomija, toliau – Šveicarija, Švedija, o geriausiųjų penketuką užbaigia – Danijos Karalystė. Tyrimo duomenimis, atlaikyti klimato kaitos iššūkius ne ką prasčiau pasiruošusios ir Singapūras, Austrija, Vokietija, Islandija bei į 10-tuką patenkanti Naujoji Zelandija.

Ir priešingai, keičiantis klimatui prasčiausiai prisitaikyti sektųsi Afrikos valstybėms: Sudanui (177 indekso pozicija), Demokratinei Kongo Respublikai ir Eritrėjai (178 indekso pozicija), Bisau Gvinėjai (180 indekso pozicija), Centrinei Afrikos Respublikai (181 indekso pozicija) bei Čadui (182 indekso pozicija). Lyginant su Norvegija, kuri pagal 2020 m. indeksą užima pirmą vietą, surinkusi 75,4 taškus, Čadas turi kone 3 kartus mažiau šansų įveikti klimato kaitos keliamus padarinius, todėl surinkęs 26,7 taškus atsiduria grėsmingoje 182 indekso pozicijoje.

Itin aukštas pažeidžiamumas (0,658 taškai) apima visus Čado sektorius, o pernelyg žemas pasirengimo balas (0,192) signalizuoja pavojingą ateities scenarijų. Atsižvelgiant į pažeidžiamumo parametrus, Čadas yra trečia (po Somalio ir Nigerio ) labiausiai pažeidžiama šalis. Taip pat, pagal pasirengimo kriterijų trečia (po Venesuelos ir Centrinės Afrikos Respublikos) mažiausiai klimato iššūkiams pasiruošusi valstybė. Kad Čadas galėtų pagerinti pasirengimą klimato kaitai ir imtųsi būtiniausių prisitaikymo veiksmų, šiai šaliai reikalingas didžiulis investicijų ir inovacijų poreikis.

Ar pasirengimo klimato kaitai lyderės praranda savo pozicijas?

2016-aisias atliktas šalių indekso tyrimas „ND-GAIN Country Index“ taip pat padeda nustatyti bendrus veiksnius, galinčius padėti sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių. Tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie padeda šalims įveikti klimato kaitos iššūkius, išskiriami šie: pagerėjusi šalies ekonomika, išteklių, tokių kaip geriamasis vanduo, prieinamumas, žemės ūkio pajėgumas ir politinis stabilumas. Pavyzdžiui, tuo metu, kai prisitaikymas prie tam tikrų klimato kaitos pokyčių (tarkime, kilus stichinei nelaimei) šaliai yra itin svarbus, politinio stabilumo veiksnys užtikrina, kad valstybės politikos formuotojai bus pasirengę operatyviai priimti tai situacijai spręsti geriausius sprendimus.

Atsižvelgdami į prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių padedančius veiksnius, „Notre Dame Global Adaptation“ tyrėjai naujausioje 2020 metų ataskaitoje pabrėžia, jog nors lyderių sąrašas išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais (Norvegija, Suomija, Šveicarija, Švedija, Danija, Singapūras, Austrija, Vokietija, Islandija ir Naujoji Zelandija aukščiausiai įvertintos šalys), vis dėlto atidžiau pažvelgus matyti, kad indekso rodikliai mažėja. ND-GAIN projekto direktorė D. Wood pažymi, jog ND-GAIN indekso balų sumažėjimas tarp geriausiai įvertintų šalių turėtų tapti svarbiu priminimu, jog aukščiausiai įvertintų šalių rodiklių prastėjimas pabrėžia, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo vis intensyvėjančio klimato kaitos poveikio. 

Vienas iš svarbių bendro ND-GAIN indekso lyderių balo mažėjimą lemiančių komponentų yra pasirengimo klimato kaitai vertinimas, kurį sudaro ekonominiai, valdymo ir socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui N. Zelandijos socialinis pasirengimas smarkiai smuko (36 vieta reitinge), kas prisidėjo prie to, jog valstybė, beveik 17 metų buvusi pirmaujančiųjų trejetuke, nusileido į 10 vietą. Tuo pat metu, tarp aukščiausias pozicijas užimančių šalių padidėjo pažeidžiamumas klimato kaitos poveikiui. ND-GAIN indeksas matuoja pažeidžiamumą pagal šešis rodiklius: maistas, vanduo, sveikata, žmonių gyvenamoji aplinka, infrastruktūra ir ekosistemų paslaugos. Yra žiūrima į šių sektorių jautrumą, poveikį ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato rizikos. Naujosios Zelandijos pažeidžiamiausios yra ekosisteminių paslaugų (54 vieta), maisto (26 vieta), žmonių gyvenamosios aplinkos (74 vieta), infrastruktūros (43 vieta) sritys. Visi šie pokyčiai prisidėjo prie šalies nusileidimo per 8-ias vietas žemiau lyderių sąraše.

Lietuva – pirmajame indekso trisdešimtuke

„Notre Dame Global Adaptation“ iniciatyvos atliekamame šalių indekso tyrime nuo pat 1995 m. dalyvauja ir Lietuva. Per daugiau nei du dešimtmečius mūsų šaliai teko pabuvoti ir 37 indekso pozicijoje, tačiau pastaraisiais metais situacija gerėja – įvertinta 61,0 indekso taškais Lietuva laikosi pirmajame 30-tuke užimdama 28-ą poziciją.

Atsižvelgiant į Baltijos šalių kontekstą, kaimyninė šalis Latvija rikiuojasi po Lietuvos 35-oje pozicijoje, o Estija pirmauja, užimdama 22-ąją indekso vietą. Tuo tarpu palyginti su kitomis tyrime reitinguojamomis šalimis, Lietuva yra 46-a mažiausiai klimato kaitos pažeidžiama šalis (nuo 2016 metų pakilo per 14 vietų) ir 27-oji valstybė pagal pasirengimą visuotiniam klimato atšilimui.

1 lentelė. Sudaryta pagal „Notre Dame Global Adaptation“ duomenis.

Ir nors mūsų šaliai yra kur tobulėti, indekso pokytis, pasak ekspertų, atspindi nemenką mūsų šalies pažangą. Sulig kiekvienais metais gerėjantis Lietuvos įvertinimas rodo, kad klimato kaitos politika šalyje formuojama ir įgyvendinama tinkamai, pasirenkant efektyvias kryptis ir veiksmus.

Kaip rodo 2020 m. atlikto tyrimo duomenys ir pateiktos ekspertų išvados, akistatoje su klimato kaita Lietuvai vis dar gresia keletas rizikų, kurioms šalyje kol kas skiriama pernelyg mažai dėmesio. Tarp įvardijamų potencialių grėsmių atsiduria: priklausomybė nuo importuojamos energijos; žemės ūkio našumas (vertinant atsižvelgiama į trąšų, pesticidų naudojimo kiekius, apsirūpinimą žemės ūkio technika, jos naudojimo intensyvumą, gebėjimą įsigyti bei panaudoti inovatyvias žemės ūkio technologijas ir kitus panašius aspektus); vidaus vandenis kaupiančių užtvankų pajėgumas ir nepakankamas dėmesys socialinio pasirengimo inovacijų įgyvendinimui.

Ir priešingai, remiantis tyrimo duomenimis, didžioji dalis veiklos sričių, kurias Lietuva įgyvendina, laikoma pagirtinomis. Tarp jų – ir ekonomikos, verslo plėtojimas, politinis stabilumas, įstatymų reguliavimas ir vykdymas.