Visuomenės požiūris į institucinę atsakomybę dėl klimato kaitos rizikos Baltijos šalių šiaurėje
2018 m. straipsnyje išanalizavus atsakomybės už klimato pokyčius suvokimą Baltijos ir Šiaurės šalyse, paaiškėjo reikšmingi regionų skirtumai. Šiaurės šalių žmonės pagrindinėms institucijoms, tokioms kaip nacionalinės vyriausybės, ES, verslas ir pramonė, priskiria didesnį atsakomybės lygį nei Baltijos šalių visuomenė. Ryškūs skirtumai išryškėjo požiūryje į individualius veiksmus ir vaidmenį kovojant su klimato kaita. Labai mažą individualią atsakomybę už klimato kaitos rizikos mažinimą Baltijos šalyse galima paaiškinti geopolitinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis. Dėl kaimyninių veiksmų politinės įtampos Baltijos šalys gali būti mažiau susirūpinusios klimato kaitos rimtumu nei Šiaurės šalys, o dėl tikslingos klimato politikos ir nacionalinių vyriausybių komunikacijos apie klimato pokyčius trūkumo piliečiai imasi mažiau individualių veiksmų.