Vyriausybė patvirtino atnaujintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę.
Naujos priemonės padės pasiekti azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslus, kurie mūsų šaliai nustatyti tarptautiniuose ir ES tiesės aktuose.
Mažinant oro taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis ypač svarbus vaidmuo tenka transportui. Skatinant atsisakyti taršių automobilių numatytos finansinės paskatos naudojantiems elektromobilius, parama jų įkrovimo infrastruktūros plėtrai, savivaldybėms – alternatyviaisiais degalais ir (arba) atsinaujinančiais energijos ištekliais varomų viešojo susisiekimo transporto priemonių infrastruktūros diegimui. Taip pat numatoma didinti visuomeninio transporto prieinamumą, remti darnaus judumo miestuose planus.
Dėmesys bus skiriamas ir sunkiųjų transporto priemonių, varomų elektra, vandeniliu arba biodujomis įsigijimo skatinimui, alternatyviųjų degalų (suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio) infrastruktūros sukūrimui ir plėtrai, naujų elektrinės traukos riedmenų įsigijimui.
Oro taršai amoniaku mažinti žemės ūkio sektoriuje numatyta tobulinti aplinkosauginius reikalavimus subalansuotam organinių ir mineralinių trąšų naudojimui, finansinė parama ūkininkaujantiems ekologiškai, taikantiems palankius aplinkai ūkininkavimo metodus.
Nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetimai bus mažinami apmokestinant organinius tirpiklius naudojančių įrenginių taršą, diegiant gamybos modernizavimo priemones naftos perdirbimo pramonėje.
Įveikti kietąsias daleles ir kitus pavojingus teršalus, sklindančius iš deginant akmens anglį, lignitą, durpes šildomų namų ūkių padės šiam kurui naudoti numatyti apribojimai. Kartu bus mažinamos mokestinės lengvatos iškastiniam kurui ir nuosekliai didinami akcizų tarifai gazoliams, akmens angliai, koksui, lignitui, durpėms.
Taip pat numatomos paskatos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinantiems energijos ištekliams (AEI) diegti pramonės įmonėse. Planuojama sukurti individualių gyvenamųjų namų šildymo įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemą, nustatyti kietojo kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimus, prieš tai atlikus jų veiksmingumo ekspertinį vertinimą ir atsižvelgus į jo išvadas.
Siekiant, kad oras būtų mažiau teršiamas sieros dioksidu, mažų kurą deginančių įrenginių išmetamųjų teršalų ribinės vertės bus derinamos su ekologinio projektavimo reikalavimų pakeitimais. Planuojama stiprinti kietąjį kurą deginančių įrenginių ir kietojo kuro kokybės rinkos priežiūrą, skatinti individualių namų renovaciją ir viešųjų centrinės valdžios bei savivaldybių pastatų atnaujinimą.
Suplanuota daug papildomų priemonių visuomenės informuotumui didinti – plati socialinė sklaida, nukreipta į įpročių keitimą, pilotiniai projektai, skatinantys mažinti iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje, informavimas apie neigiamą aplinkos oro užterštumo poveikį sveikatai.
Numatoma, jog didžiausią poveikį oro taršos sumažinimui turės šių naujų priemonių įgyvendinimas: nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekiui sumažinti skirtų gamybos modernizavimo priemonių diegimas naftos perdirbimo pramonėje, mažinant taršą amoniaku – neorganinių (azoto) trąšų naudojimo reglamentavimas, taršą azoto oksidais suvaldyti padės visuomenės informavimas, siekiant keisti įpročius, pilotiniai projektai, mažinantys iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje.
Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai. Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.