Tikri faktai prieš netikras naujienas. Kaip gintis nuo klimato dezinformacijos?
2025 m. rugsėjo 9 d. vykusiame Europos meteorologų draugijos (EMS) komunikacijos seminare daug dėmesio buvo skirta vienai aktualiausių šiandienos problemų – klaidinančiai informacijai apie orus ir klimatą. Šią temą pristatė Jungtinės Karalystės nacionalinė meteorologijos tarnyba „Met Office“, pabrėždama, kad dezinformacija šioje srityje plinta vis sparčiau dėl socialinių tinklų įtakos ir visuomenės poreikio gauti greitus, paprastus paaiškinimus apie ekstremalius reiškinius.
Klaidingi pasakojimai pasireiškia įvairiomis formomis. Jie apima sąmokslo teorijas apie tariamą oro kontrolę, neteisingai interpretuotus duomenis ar prognozes bei dirbtinai kuriamą vizualinį turinį. Tokia informacija kelia pavojų visuomenės pasitikėjimui mokslu ir meteorologinėmis institucijomis, silpnina paramą klimato kaitos veiksmams, apsunkina politikos įgyvendinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, o galiausiai pakerta demokratiją – nes menkstant pasitikėjimui mokslu ir institucijomis, piliečiai tampa imlesni sąmokslo teorijoms bei populistinėms idėjoms, o tai silpnina visuomenės gebėjimą priimti bendrus sprendimus.
Europos Komisija klimato dezinformaciją apibrėžia kaip sąmoningą klaidingos informacijos sklaidą, kuri siekia sumenkinti mokslo patikimumą ir sukelti abejonių dėl būtinybės imtis klimato veiksmų. Tai gali būti tiek griežtas klimato kaitos neigimas, tiek „minkštesnės“ manipuliacijos, kurios teigia, kad klimato kaita nėra žmogaus sukelta arba nėra tokia rimta, kaip teigia mokslininkai.
Kyla natūralus klausimas – kaip tokią informaciją atpažinti. Specialistai pataria pirmiausia įvertinti šaltinį, ar jis remiasi mokslo institucijomis, recenzuotais žurnalais ir patikimai žiniasklaidos kanalais. Reikėtų atkreipti dėmesį į kalbą ir toną – jei tekstas persmelktas sensacingais teiginiais ar stipriomis emocijomis, tai gali būti ženklas, kad susidūrėte su dezinformacija. Taip pat verta naudotis nepriklausomų faktų tikrinimo platformomis.
Svarbu žinoti, kad kovą su klaidinančia informacija gali padėti kiekvienas. Socialiniuose tinkluose reikėtų pranešti apie klaidinančius įrašus, o ne juos komentuoti ar dalintis, nes tai tik padidina jų matomumą. Kur kas efektyviau skleisti patikimą informaciją savo tinkluose, dalintis faktais tiek internete, tiek kasdieniuose pokalbiuose. Naudinga sąmoningai įvertinti savo išankstines nuostatas ir informaciją tikrinti keliais patikimais šaltiniais, kad susidarytume visapusiškesnį vaizdą.
Europos Komisija šioje srityje yra numačiusi platų veiksmų planą. Jis apima politikos kūrimą siekiant apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir sustiprinti demokratijas, visuomenės švietimą, bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, tarptautinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat parengta daug praktinių priemonių: Klimato pakto įrankių rinkinys, padedantis paaiškinti klimato kaitos veiksmus bendruomenėms, specialios mokytojų gairės, padedančios ugdyti mokinių skaitmeninį raštingumą, bei įvairūs vaizdo siužetai ir vadovai, aiškinantys, kaip veikia dezinformacija.
Jungtinės Karalystės specialistų pateiktas pavyzdys EMS renginyje parodė, kad kovojant su šiuo reiškiniu būtina ne tik tikrinti faktus, bet ir užtikrinti, kad jie būtų pateikiami aiškiai, patraukliai ir suprantamai skirtingoms auditorijoms. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip OECD ar Jungtinės Tautos, taip pat pabrėžia, jog siekiant pažaboti klaidinančią informaciją itin svarbu išlaikyti skaidrumą ir atsakingą inovacijų naudojimą, nes tik taip galima užtikrinti, kad nauji įrankiai, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ar automatizuotos komunikacijos priemonės, stiprintų pasitikėjimą mokslu, o ne sudarytų sąlygas manipuliacijai ir dezinformacijai.