Švietimo apie klimato kaitą dieną kviečia mokyklas atrasti ugdymo programą „Gamta mieste“

Artėjant Švietimo apie klimato kaitą dienai, kuri bus minima 2025 m. spalio 23 d., ugdymo įstaigos kviečiamos prisijungti prie programos „Gamta mieste“. Ši iniciatyva siekia spręsti klimato kaitos iššūkius, suteikdama mokiniams galimybę praktiškai tyrinėti maisto grandines, pažinti biologinę įvairovę ir įgyti įgūdžių, būtinų sąmoningiems ateities sprendimams.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo

Programa „Gamta mieste“ gimė po 2023 m. lapkritį vykusio hakatono „Teach4Climate: pamokos apie klimato kaitą“, kurį organizavo Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir „Tech Zity“. Hakatone buvo ieškoma geriausių sprendimų, kaip ugdyti mokinių kompetencijas klimato kaitos srityje, derinant formalųjį ugdymą, socialines-pilietines veiklas ir laisvalaikio užimtumą.
Pirmąją vietą pelniusi komanda pristatė idėją kurti neformalaus ugdymo programą, skatinančią žaliųjų erdvių plėtrą šalia mokyklų ir sudarančią sąlygas mokiniams praktiškai taikyti klimato kaitos pamokose įgytas teorines žinias. Hakatono organizatoriai šiai iniciatyvai skyrė finansavimą, leidusį idėjai tapti realybe.

Patyriminis ugdymas ir įtraukianti veikla

Programą įgyvendinanti VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ siekia suteikti ne tik naujų žinių, bet ir įsimintinų patirčių, kurios ugdo smalsumą, sisteminį mąstymą ir gebėjimą bendradarbiauti.
„Per 10 mėnesių trunkančią programą organizuojame reguliarius užsiėmimus – bent kartą per mėnesį. Skatiname sveiką ir pilnavertę mitybą, laiką gryname ore, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Dalyviai ugdosi pagarbą visoms gyvybės formoms, gilinasi į kompleksines temas, patys jas analizuoja ir mokosi dirbti komandoje“, – sako darnumo mokslo praktikė ir viena iš programos kūrėjų Rūta Lukošiūnaitė.

Praktinės užduotys, eksperimentai ir sužaidybintos veiklos padeda mokiniams geriau suvokti savo vaidmenį ekosistemoje ir klimato kaitos kontekste. Užsiėmimai ugdo lyderystę, emocinį raštingumą bei gebėjimą reflektuoti, o programos struktūra lengvai pritaikoma skirtingoms amžiaus grupėms.

Transformuojantis poveikis jaunimui

Projektas tampa svarbiu lūžio tašku keisti mokinių požiūrį į klimato kaitą ir tvarumą. Dalyvaudami patyriminiuose užsiėmimuose ir diskusijose, jie įgyja gilesnį supratimą apie klimato kaitos vietinį ir globalų poveikį.
Šios žinios virsta apčiuopiamais elgesio pokyčiais – mokiniai skatinami kasdien taikyti tvarias praktikas: mažinti atliekų kiekį, taupyti energiją, rinktis aplinkai draugiškus sprendimus. Tokie pokyčiai įrodo, kad švietimas gali būti galinga priemonė, ugdanti atsakingus, aktyvius piliečius, pasirengusius spręsti klimato kaitos iššūkius.

Pirmoji mokykla, išbandžiusi „Gamta mieste“ metodiką, buvo Kauno Martyno Mažvydo progimnazija. Čia įkurta lauko klasė su pakeltomis lysvėmis, kurioje mokiniai per patyriminį ugdymą tyrinėjo maisto grandines ir įgijo praktinių įgūdžių spręsti klimato kaitos iššūkius.

Kviečiamos jungtis bendruomenės

Programos kūrėjai pabrėžia, kad bendradarbiauti kviečiamos ne tik mokyklos, bet ir platesnės bendruomenės, kurioms svarbios tokios temos kaip aplinkosauga, socialinė atsakomybė, darni lyderystė, biologinė įvairovė ir maisto sistemos. Dalyvauti gali 7–8, 9–10 ar 10–11 klasių mokiniai, mokytojai, tėvai bei globėjai. Jei ugdymo įstaiga dar neturi tam tinkamos lauko erdvės, programą galima integruoti kartu su miesto daržo, bioįvairovės oazės ar lauko klasės įrengimu.

Daugiau apie programos poveikį jaunimui ir mokytojų kūrybiškumą šviečiant apie klimato kaitą sužinokite klausantis „Žaliųjų pokalbių“ epizodo.

Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.