Simonas Gentvilas Aplinkos taryboje išsakė Lietuvos paramą ES Žaliajam kursui

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su kitų ES šalių aplinkos ministrais, susirinkusiais Slovėnijos sostinėje Liublianoje į neformalų dviejų dienų Aplinkos tarybos posėdį, antradienį aptarė pagrindines priemones ES klimato kaitos švelninimo tikslams įgyvendinti.

Svarbiausia iš jų – praėjusią savaitę Europos Komisijos patvirtintas daugiau kaip 10 ES teisės aktų paketas „Tinka 55“ („Fit for 55“). Jis taip pavadintas pagal ES iškeltą siekį iki 2030 m. mažiausiai iki 55 proc. padidinti ligšiolinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo tikslą.

„Lietuva sveikina EK pateiktą paketą, kuriame atsispindi mūsų šaliai svarbiausi dokumentai – skirti pasienio anglies dioksido prisitaikymo mechanizmui, Modernizacijos fondo plėtojimui. Jie padės pagrindus ES žaliajai ekonomikos transformacijai ir tvarios industrijos plėtrai, siekiant, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų neutrali klimatui. Tokį tikslą Lietuvai įtvirtino ir neseniai Seimo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė“, – sako ministras.

Mūsų šalis, Simono Gentvilo žodžiais, supranta klimato krizės iššūkius ilgalaikei Lietuvos raidai ir palaiko ES užmojus spartinti transformaciją, tačiau svarbu užtikrinti, kad planuojami pokyčiai būtų įgyvendinami subalansuotai, sukuriant efektyvias priemones socialiai jautrioms grupėms apsaugoti.

„Matome didelę ilgalaikę žaliosios transformacijos naudą Lietuvos ekonomikai, naujų žalių darbo vietų kūrimui, visuomenės sveikatai, energetinei nepriklausomybei. Norėtume iš EK aiškesnės informacijos, kaip pasiūlytieji instrumentai veiks skirtingas visuomenės grupes, ar turėsime pakankamai finansinių išteklių sparčiai pereiti prie švarių sprendimų visuose sektoriuose, nes skirtingų šalių žmonės vis dar gyvena labai skirtingomis sąlygomis. Mums taip pat labai svarbu, kad būtų teisingai pasidalinti ES valstybių narių įsipareigojimai mažinti ŠESD išmetimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose“, – pažymi ministras.

Lietuvos 2030 m. išmetamųjų ŠESD mažinimo įpareigojimą siūloma didinti nuo 9 proc. iki 21 proc., palyginti su 2005 m. Nors Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje Seimas patvirtinto tikslą sumažinti ŠESD išmetimus 25 proc., mūsų šalis sieks, pasak Simono Gentvilo, kad teisiškai privalomi įpareigojimai pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą, kurių neįgyvendinus valstybei grės finansinės pasekmės, būtų paskirstomi sąžiningai ir teisingai.

Lietuva pritaria EK pasiūlymams didinti ambicijas atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

Iššūkiai laukia šalies transporto sektoriaus, nes reikės keisti kelių transporto priemonių, laivų ir orlaivių alternatyviųjų degalų infrastruktūrą – įrengti privalomas elektromobilių įkrovimo stoteles, papildymo alternatyviu kuru (vandeniliu, gamtinėmis dujomis ir pan.) punktus. Europos Komisija siūlo nuo 2035 m. uždrausti į ES rinką išleisti naujas keleivines ir lengvąsias komercines transporto priemones su vidaus degimo varikliais.

Sveikintinas siūlymas nuo 2 proc. iki 4 proc. padidinti Modernizavimo fondą. Lietuva gaus papildomai 1-1,5 mlrd. eurų darnioms infrastruktūros investicijoms atsinaujinantiems energijos ištekliams, energijos taupymui didinti.

Lietuvos pramonei itin svarbu, kad kuo greičiau pradėtų veikti Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, kuris trečiųjų šalių importuotojus skatintų taikyti aukštus aplinkosauginius reikalavimus į ES rinką įvežamai produkcijai (elektrai, cementui, trąšoms, plieno ir geležies produkcijai). Jis leis geriau apsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą.

Reikėtų daugiau aiškumo, sako ministras, kaip bus kompensuojamos socialinės ir ekonominės pasekmės iš naujai kuriamo Klimato veiksmų socialinių pasekmių fondo 2025-2032 m. Numatoma, kad šio fondo lėšos valstybėms bus paskirstomos pagal kaimo vietovių gyventojų skaičių ir namų ūkių išmetamų ŠESD kiekį. Lietuvos nuomone, būtini ir papildomi kriterijai, kurie labiau atspindėtų energijos panaudojimo poreikį namų ūkio sektoriuje ir energetinio nepritekliaus sunkumus, su kuriais susiduria dalis mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.

Rytoj ES Aplinkos tarybos posėdis bus skirtas biologinės įvairovės klausimams.