Seimo sesiją vainikavo nacionalinis susitarimas Lietuvą paversti klimatui neutralia šalimi
Vienas iš praėjusį trečiadienį pasibaigusios Seimo pavasario sesijos darbų programos prioritetų – Lietuvos žaliasis kursas. Todėl joje daug dėmesio skirta Aplinkos ministerijos siūlytiems teisės aktams kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos klausimais.
„Po snieguotos žiemos 2021 m. pavasario laukėme ilgai – ir jis Seime buvo itin žalias. Visos parlamentinės partijos vienbalsiai pritarė itin ambicingai klimato kaitos strategijai – tai prilygsta nacionaliniam susitarimui. Mes sugebėjome pakeisti savo retoriką ir požiūrį: žaliasis kursas jau suprantamas ne kaip didesnė našta šalies žmonėms ir verslui, o tapo darbo vietų kūrimo strategija“, – pavasario sesiją apibendrina Simonas Gentvilas.
Jis atkreipia dėmesį, kad praėjusį pavasarį žaliosios Lietuvos pertvarkai užsitikrinome per 3 mlrd. eurų lėšų iš „Naujos kartos Lietuvos“ plano, Modernizacijos, Teisingos pertvarkos, ES struktūrinių fondų ir ilgametės klimato kaitos programos. „Tad žengdami žaliuoju kursu, nepaliksime gyventojų ir verslo pažangos užnugary“, – sako aplinkos ministras.
Vienas svarbiausių – Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė. Ją parlamentas patvirtino sesijos pabaigoje. Šis strateginis dokumentas numatytas ateinantiems trims dešimtmečiams – kaip šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti ūkio bei ekosistemų atsparumą klimato kaitos padariniams. Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie šios kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio dujomis ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.
Lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos padės Seimo priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Jos leis užtikrinti kokybišką ir visiems gyventojams prieinamą antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugą, stabilų jos finansavimą, sustiprins gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybę, sudarys sąlygas tvariai pakuotei įsivyrauti.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai sugriežtino tvarką, kaip civilinės atsakomybės draudimu ateityje turės draustis atliekas tvarkančios ar kaupiančios įmonės. Įtvirtinta atliekų tvarkytojų atsakomybė avarijos atveju – įmonės turės atlyginti gamtai, gyventojams, kitiems ūkio subjektams padarytą žalą.
Naujos redakcijos Želdynų įstatymas nustato aiškesnį želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinį reguliavimą, išplečia visuomenei galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus.
Visuomenė turės daugiau galimybių dalyvauti ir teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai įneš daugiau viešumo, padės lanksčiau planuoti valstybinės svarbos projektus, keisti miestų bendruosius planus. Šiais pakeitimais stiprinamos viešinimo procedūros ir nuo dvejų iki penkerių metų pailgintas terminas viešajam interesui ginti teritorijų planavimo klausimais.
Spartinti renovaciją šalyje padės Kompetencijų centro įkūrimas. Jis bus įsteigtas, kaip numato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, sujungiant dvi Aplinkos ministerijai pavaldžias ir iš esmės tokias pat funkcijas atliekančias įstaigas – Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūrą, sutelkiant pastatų renovacijos kompetencijas vienoje vietoje. Centras koordinuos ir valdys tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansines paramos priemones. Įgyvendinus šią vadybinę pertvarką, valstybinę daugiabučių namų modernizavimo programą administruos APVA.
Statybos sektoriaus ateičiai, jo skaitmeninimui, svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pataisos. Jos numato, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose, be kitų reikalavimų, privalės nurodyti reikalavimus arba kriterijus statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti Vyriausybės nustatytais atvejais.
Priėmus Statybos įstatymo pataisas, sudarytos sąlygos pokyčiams statybos sektoriuje ir valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ pertvarkai. Numatoma įkurti viešąją įstaigą „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, kuri veiks kaip sektoriaus pažangą palaikančių iniciatyvų ir priemonių centras. Ji padės įgyvendinti projektus, kuriuos dėl jų masto ar specifikos labai sunku ar net neįmanoma realizuoti neįsitraukus valstybei, pavyzdžiui, pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir neutralizuojant jų poveikį klimatui.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimai griežtina atsakomybę ir didina sprendimų skaidrumą. Jie leis tiksliau įvertinti planuojamą statyti statinį ir jo projektui turinčius pritarti subjektus, paskatins visuomenę aktyviau dalyvauti statybos procese, padidins projektuotojų, statinio projekto ekspertizės rangovo ir projektą tikrinančių subjektų atsakomybę.
Architektūros įstatymo ir Architektų rūmų įstatymo pataisos išskaidrina architektų atestavimo procesą, patikslina narystės Architektų rūmuose pagrindus ir, pašalindamos prieštaravimą Konstitucijai, nustato atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, teisę sustabdyti narystę rūmuose.
Aplinkos ministerija telks teisėkūros iniciatyvą, kad Žaliasis kursas būtų ir tarp Seimo rudens sesijos darbų programos prioritetų. Į rudens sesiją parlamentas rinksis rugsėjo 10 d.