Seimas pritarė klimato darbotvarkei, vedančiai valstybę į erą be naftos

Seimas patvirtino strateginį dokumentą ateinantiems trims dešimtmečiams – Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti ūkio bei ekosistemų atsparumą klimato kaitos pasekmėms.

Aplinkos ministerijos parengta darbotvarkė nurodo trumpalaikiu laikotarpiu (iki 2030 m.) pusę šalyje suvartojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, penktadalį transporto priemonių parko pakeisti į elektromobilius ir mažataršes transporto priemones, padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą ir kt.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, dokumentas numato, kaip politinėmis priemonėmis valdyti ir prisitaikyti prie sparčiai kintančios gamtinės tikrovės. „Praėjusią savaitę buvo stichinė kaitra, buvo mušami karščio rekordai – ir ne keliomis dešimtosiomis, o keliais laipsniais. Mes nebegalime neigti fakto, kad Lietuvoje susiduriame su klimato kaita. Pasikalbėkite su dzūkų ūkininkais, kurių derlius šiemet jau žlugo dėl šios kaitros“, – sako Simonas Gentvilas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo 1961–2021 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 2,2 °C. Šalyje 2020 metai tapo šilčiausiais metais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra pirmą kartą buvo teigiama.

Ministro teigimu, šiuos klimato pokyčius valdanti darbotvarkė sykiu yra ir ekonomikos atsigavimo, ir darbo vietų kūrimo strategija. „Pirkdami naftos produktus, dujas ir svetur pagamintą elektrą kasmet iš Lietuvos gyventojų piniginių ir Lietuvos įmonių sąskaitų išsiunčiame 2,5 mlrd. eurų užsienio verslams. Gaminkime energiją patys – tuomet kiekvienas instaliuotas megavatas sukurs 5 darbo vietas“, – aiškina Simonas Gentvilas.

Didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka. Transportas sudaro 31 proc. visos atmosferos taršos, kuri nuo 2005 m. augo net 49 proc. Vien per šios Vyriausybės kadenciją numatyta sukurti sąlygas, kad po 4 metų lengvųjų elektromobilių skaičius sudarytų jau dešimtadalį automobilių metinių pirkimų sandorių.

Šalia tikslų ir uždavinių transporto, žemės ūkio, pramonės ir energetikos sektoriuose, Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato ir prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemones. Pavyzdžiui, visiems potvynio grėsmės teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų taikomos apsaugos priemonės, atliekama erkių ir žiedadulkių stebėsena, modernizuojama lietaus nuotekų infrastruktūra, kuriami žalinimo planai miestuose, plačiau saugomos sengirės, diegiamos pažangios nelaimių rizikos, hidrometeorologinių stebėjimų sistemos ir kt. Prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių numatyta didinti kultūros paveldo objektų atsparumą stichiniams ir katastrofiniams meteorologiniams reiškiniams.

Pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m.  Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams. Įgyvendindama klimato darbotvarkę, Vyriausybė kurs platų sprendimų tinklą tarp institucijų, mokslo ir visuomenės, reguliacijos priemonėmis įtvirtins „teršėjas moka“ principą.

Su Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke galite susipažinti čia.