Savivaldybių klimato konferencijoje aptarti inovatyvūs įrankiai klimato ir energetikos tikslams pasiekti ir parama savivaldybėms

2024 m. spalio 22–23 d. LIFE IP EnerLIT projekto iniciatyva Birštone vyko Savivaldybių klimato konferencija, į kurią susirinko šalies ministerijų, savivaldybių, regionų plėtros tarybų atstovai. Konferencijos metu buvo dalinamasi savivaldybių gerąja patirtimi diegiant žaliuosius sprendimus, pristatytos priemonės savivaldybėms klimato tikslų siekimui.

Konferencijos metu dalyviams buvo pristatytas atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Šis planas numato konkrečias priemones energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančios energetikos plėtrai bei klimato kaitos švelninimui. Planu siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti energijos vartojimo efektyvumą, stiprinti energetinį saugumą bei skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą. „Savivaldybės yra šio plano įgyvendintojos, nes būtent jos turi galimybę formuoti vietos sprendimus, kurie tiesiogiai prisidėtų prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo. Savivaldybės ne tik gali informuoti gyventojus apie tai, kur jie gali kreiptis ir gauti valstybės paramą žalių sprendimų įgyvendinimui, dalį priemonių įgyvendina pačios savivaldybės ir dalį priemonių įgyvendina savivaldybių verslo subjektai“, – konferencijos metu pabrėžė Judita Liukaitytė – Kukienė, Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vyresnioji patarėja.

CO2 skaičiuoklė – inovatyvus įrankis savivaldybėms

Pagrindinis žingsnis, kad miestai ir savivaldybės suvoktų savo potencialą klimato kaitos švelninime, yra nustatyti ir įvertinti ŠESD išmetimo šaltinius bei išsikelti tikslus, kaip sumažinti šiuos išmetimus. Dėl tos priežasties konferencijos metu buvo pristatyta CO2 skaičiuoklė, kuri leidžia apskaičiuoti ŠESD emisijas savivaldybių ir miestų lygiu visuose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip energetika, transportas, pramonė, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, žemės naudojimas, jo keitimas ir miškininkystė. Skaičiuoklė apima visų pagrindinių ŠESD rūšių, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) ir fluoruotos angliavandenilių dujos (HFC), emisijas. Skaičiuoklė naudoja daugiausia nacionalinius emisijų rodiklius, kurie taip pat naudojami rengiant nacionalines ŠESD apskaitos ataskaitas Europos Komisijai ir Jungtinių Tautų institucijoms. Kartu su skaičiuokle pateikiama ir metodinė medžiaga bei vartotojo vadovas, kuriame išsamiau paaiškinama skaičiavimo metodika, reikiamų duomenų šaltiniai bei kita svarbi informacija, tokia kaip klimatui neutralių savivaldybių kriterijai, siektini rodikliai ir ŠESD pokyčių stebėjimo gairės.

Lazdijų rajono savivaldybė tvaraus mobilumo pavyzdžiu užkrečia ir kitas savivaldybes

Savivaldybių klimato konferencijoje didelis dėmesys buvo skirtas pasidalinimui gerosiomis klimato tikslų siekimo praktikomis. Viena jų - LIFE integruotojo projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ pagalba įgyvendinta iniciatyva „Lazdijai veža“, kuri įrodė tvaraus mobilumo naudą Lazdijų rajono gyventojams. Iš Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų projekto metu įrengta būtina elektromobilumo infrastruktūra – dvi viešos 44 kilovatų galios įkrovimo stotelės, įsigytos 3 bendro naudojimo transporto priemonės – trys aštuonviečiai elektromobiliai, įkurtas skambučių centras ir sukurta mobilioji programėlė paslaugos užsakymui. Lazdijų rajono savivaldybės atstovės džiaugėsi, kad projekto dėka gyventojai gali mėgautis nemokamu elektra varomu transportu, o įgyvendinta iniciatyva leido gyventojams sutaupyti pinigų ir lengviau pasiekti svarbias vietas. Nors savivaldybės mėnesinės paslaugos sąnaudos yra apie 5000 eurų, praėjus pirmiesiems metams, Lazdijų rajono savivaldybė neketina sustoti ir matydama augantį tokios paslaugos poreikį planuoja įsigyti papildomų elektrinių transporto priemonių savo lėšomis.

Geroji projekto patirtis įtikino ir Panevėžio regiono savivaldybes, kurios planuoja sekti ,,Lazdijai veža“ pavyzdžiu. Rokiškio savivaldybė planuoja tapti lyderiaujančia projekto vedle ir įkurti skambučių centrą ir įsigyti keturis elektromobilius, Pasvalio ir Kupiškio savivaldybės – po tris elektromobilius, Biržų savivaldybė planuoja išsiversti su 2 elektromobiliais, o Panevėžio rajonas planuoja pirkti paslaugą iš paslaugos teikėjo. Taip pat 5 savivaldybės planuoja įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles ir kitą projekto įgyvendinimui būtiną įrangą. ,,Esame užsibrėžę tikslą, kad per metus šia paslauga pasinaudos ne mažiau keturiolikos tūkstančių gyventojų Panevėžio regione, penkiose savivaldybėse. Iššūkis nemažas, bet žiūrėdamas į Lazdijus, aš tuo tikiu. Tikiu, kad mums pavyks, kad mūsų projektas bus dar didesnis savo apimtimi, ir tai nėra riba. Galbūt tai bus pavyzdys ir kitoms savivaldybėms“, – teigė Ramūnas Godeliauskas, Rokiškio rajono savivaldybės meras.

Valstybės parama savivaldybėms

Svarbus konferencijos akcentas buvo ir teikiamos paramos priemonės savivaldybėms. Dalis kvietimų iš Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių jau yra paskelbti – tai Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos parama netaršių transporto priemonių įsigijimui, įskaitant elektromobilius ir vandeniliu varomus automobilius. Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad savivaldybės gali kreiptis dėl elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo ir dėl 5000 eurų kompensacijos įsigijimui naujų elektrinių mikroautobusų, kurie galėtų būti naudojami nemokamam pavėžėjimui savivaldybėje. Taip pat gruodį APVA kvies kreiptis dėl 100 proc. finansavimo savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimui iki B energinio naudingumo klasės.