Rekordinis El Niño pasieks intensyvumo piką 2026 m. pabaigoje
Pasaulinių prognozių centrų konsensusas rodo beveik 100 % tikimybę, kad El Niño išsilaikys iki 2027 m. vasario mėnesio. Tai pirmas kartas per 50 metų per Pasaulinės meteorologijos organizacijos (angl. - WMO) istoriją, kai organizacija išleidžia tokią vieningą ir nedviprasmišką prognozę.
El Niño reiškinys
El Niño pasižymi vandenyno paviršiaus temperatūros atšilimu centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje. Paprastai jis pasikartoja kas 2 – 7 metus ir trunka maždaug nuo 9 – 12 mėnesių. El Niño paprastai pradeda formuotis tarp kovo ir birželio mėnesių, o didžiausią intensyvumą pasiekia tarp lapkričio ir vasario. Jo poveikis globaliai temperatūrai gali tęstis ilgiau nei trunka didžiausias vandenyno atšilimas, ir būti labiausiai jaučiamas kitais metais po susiformavimo.
Šio sezono anomalija
Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) patvirtino, jog El Niño reiškinys tvirtai įsitvirtino ir ateinančiais mėnesiais pasieks didžiausią intensyvumą. Tai sukels didelį poveikį kritulių ir temperatūros tendencijoms bei padidins potvynių, sausrų ir ekstremalių karščių riziką.
Plačiai naudojamas „Niño 3.4“ indeksas, matuojantis jūros paviršiaus temperatūros nuokrypius centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje, itin sustiprėjo: nuo vidutiniškai +1,5 °C virš normos 2026 m. gegužės–liepos mėnesiais iki +2,0 °C virš normos liepą. Vėliau, nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio, savaitiniai rodikliai dar labiau pakilo ir svyravo maždaug nuo +2,2 °C iki +2,6 °C virš vidurkio, o tai rodo tolesnį reiškinio intensyvėjimą.
Šis klimato reiškinys, nors ir visuotinis, savo galią atskirose planetos vietose demonstruoja skirtingai. Regioninis El Niño poveikis priklauso ne tik nuo jo paties intensyvumo, bet ir nuo sudėtingos sąveikos su gretimų vandenynų baseinais, kurie gali sustiprinti, susilpninti arba transformuoti įprastus orų modelius. Vienas iš tokių - Indijos vandenynas, kuriame formuojasi teigiama Indijos vandenyno dipolio (IOD) fazė. Šis reiškinys, dažnai vadinamas „Indijos vandenyno El Niño“, lemia ryškius temperatūros ir kritulių kontratus tarp rytinės ir vakarinės vandenyno pusės, taip dar labiau jaukdamas įprastus musonų ciklus ir kritulių pasiskirstymą Azijoje bei Afrikoje. Tuo pat metu Atlanto vandenyno baseine vandens temperatūra išlieka reikšmingai aukštesnė už normą. Ši papildoma terminė energija keičia atmosferos cirkuliaciją virš Amerikos ir Afrikos kontinentų. Tokia skirtingų vandenynų sąveika kuria kontrastingas pasaulines rizikos zonas. Vienuose regionuose atmosferos drėgmės srautai lemia liūtis ir niokojančius potvynius, o kituose – sukelia ilgalaikes sausras, miškų gaisrus bei kelia tiesioginę grėsmę žemės ūkiui, energetikos sistemoms, gėlo vandens ištekliams ir visuomenės sveikatai.
Didžiausią susirūpinimą mokslininkams kelia visuotinė sausumos terminė anomalija – prognozuojama itin didelė tikimybė, kad aukštesnė nei įprasta temperatūra vyraus beveik visuose Žemės sausumos plotuose. Tai susiję su faktu, jog El Niño metu vandenynas išskiria milžiniškus šilumos kiekius į atmosferą, taip kilstelėdamas bendrą planetos temperatūrinį foną. Todėl Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) narės ir partneriai toliau atidžiai stebės šio reiškinio raidą bei reguliariai atnaujins jo tikėtino regioninio poveikio prognozes
El Niño yra natūralus klimato reiškinys ir nėra sukeltas klimato kaitos, tačiau klimato kaita gali sustiprinti jo poveikį.
Plačiau gali skaityti (anglų k.) čia.
Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius