Praktiniai energijos taupymo pavyzdžiai stiprina įmonių motyvaciją efektyviau naudoti energiją

Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvos pramonė padarė reikšmingą pažangą didindama šalies energijos vartojimo efektyvumą. Nepaisant lyderės pozicijos siekiant energijos efektyvumo tarp labiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų išskiriančių energetikos sektorių, Lietuvos pramonė šiandien išlieka vienas imliausių energijai sektorių. Būtent skaudūs praėjusių metų energijos kainų šoko sukelti padariniai kaip niekas kitas atskleidė didžiulį energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą ir ekonominį pagrįstumą.

Taupesnio energijos išteklių naudojimo potencialas pramonėje

Lietuvoje energijos suvartojimo intensyvumas, palyginti, yra vienas mažesnių pasaulyje (žr. žemėlapyje pavaizduota – kuo žalesnė spalva, tuo mažiau energijos reikia vienam šalies BVP doleriui sukurti 0,92 kWh/$). Daugelis kitų ES šalių ekonomikų yra daug imlesnės energijai. Visgi, Lietuva daug metų gyvena nuo importo priklausomos energijos išteklių rinkos sąlygomis. Būtent pramonėje, kartu su pastatų ir transporto sektoriais, glūdi didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas. Tai, nors ir nelabai dideliais žingsniais, iki šiol skatino eiti energijos vartojimo efektyvinimo keliu.

CO2 emisija, tenkanti vienam doleriui BVP 2018 m. kg/$2011

Šiuo keliu šalies pramonės sektorių žengti nuosekliai ragina Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Praėjusiais metais įsibėgėjus LIFE integruotojo projekto LIFE IP EnerLIT veikloms, atskiras dėmesys buvo nukreiptas į Lietuvos pramonės įmonių energinio efektyvumo didinimui reikalingų organizacinių bei individualių kompetencijų bei gebėjimų ugdymą.

Nors jau 2021 metų pabaigoje buvo prognozuota, kad prasidėjęs kainų augimas išsilaikys ir 2022 metais, vargu, ar kas tikėjosi tokios gilios energijos kainų smegduobės, kokią sukėlė Rusijos agresija Ukrainoje. Šiame kontekste projekto siekis padėti šalies pramonei taupiau naudoti energijos išteklius įgavo dar daugiau reikšmės.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, akivaizdu, šalies pramonės ateitis ir konkurencingumas priklausys nuo dabar ir artimiausiu laiku daromų sprendimų bei investicijų į energetinį savarankiškumą, pramonės įmonių gamybos bei energijos gamybos sektoriaus energetinį efektyvumą.

„Trapi Lietuvos apsirūpinimo energijos ištekliais situacija iškėlė daug klausimų dėl konkurencingumo. Įmonės neišvengiamai ieško būdų kaip efektyviau naudoti energiją ir sumažinti savo poveikį aplinkai. Dabartinėmis aplinkybėmis ir siekiant Europos žaliojo kurso tikslų tai tampa esmine konkurencingumo užtikrinimo sąlyga“, – pažymi V. Janulevičius.

Mokymuose pristatomos galimybės sutaupyti

Iki šiol keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose surengtuose mokymuose jau dalyvavo atstovai iš 104 įmonių. Aktyviai įsitraukia maisto, baldų ir medienos, grūdų perdirbimo, tekstilės, plastikų, chemijos, metalo apdirbimo, laivų statybos sektorių atstovai. Mokymo programa orientuota į visų lygių vadovus ir darbuotojus įmonėse: dalyvauja tiek įmonių vadovai, tiek padalinių vadovai, energetikai, specialistai.

Anot mokymus organizuojančios technologijų kūrimo ir konsultacinės įmonės „Energy Advice“ atstovo dr. Vytauto Šiožinio, jau įvykę mokymai „Ventiliacijos sistemų darbo efektyvumo didinimas“, „Šaldymo sistemų efektyvumo didinimas“, „Džiovinimo sistemos efektyvumo didinimas“, „Įmonių darnus vystymas didinant energetinį efektyvumą ir technologinį našumą, siekiant CO2 neutralumo tikslų“ ir kt. parodė, kad įmonių atstovai, ypač inžinerinis personalas, linkę aktyviai dalyvauti jų veiklos pobūdį atliepiančiuose mokymuose, kurie orientuoti į praktiką, realius taupymo pavyzdžius.

„Mokymų metu dalyviai gauna žinių, kaip efektyvinti energetiškai imlias inžinerines sistemas ar procesus. Pateikiame metodikas, formules, realius pavyzdžius. Po mokymų dalyviai geba nusistatyti taupymo potencialą, formuluoti efektyvumą didinančių priemonių poreikį, technines užduotis. Suformulavę technines užduotis, apskaičiuoja atsipirkimą, suplanuoja investicijas“, – sako dr. Vytautas Šiožinys.

Vertina praktinę mokymų naudą

Mokymų organizatoriai geru įvertinimu laiko tai, kad dalyviai, išklausę vieno tipo mokymus, noriai registruojasi ir į kitas temas, rekomenduoja mokymus kolegoms.

Pasak projekte dalyvavusios vakarų Lietuvoje veikiančios įmonės atstovo, mokymai leidžia ne tik geriau perprasti energetinį procesą, bet ir padeda įsivertinti, kokie pokyčiai reikšmingiausiai atsispindėtų mažinant gamybos kaštus: „Mokymuose gavome atsakymus apie tai, kaip spręsti konkrečius techninius iššūkius, gavome patarimus, kaip tiksliau apskaičiuoti investicijos atsipirkimo laiką, kokios energijos kainų galimos tendencijos, kokios strategijos ir techninės politikos laikytis ilgalaikėje perspektyvoje ir pan.“

Projekto organizatorius stebina inžinerinio personalo žingeidumas ir įsitraukimas.

„Manau, lemiamą vaidmenį inžinerinio personalo motyvacijai turi įmonių vidaus kultūra. Be to, technologinį efektyvumą, automatizacijos ir skaitmenizacijos lygį atspindi energijos vartojimo intensyvumas. Taigi ŠESD emisijų tikslus pasieksime tik didindami skaitmenizacijos lygį  – diegdami dirbtinio intelekto ir skaitmeninio dvynio spendimus. Lietuvoje turime labai gražių gamybinių įmonių pavyzdžių, kurie jau dabar yra sektinas pavyzdys daugumai Europos pramonės įmonių“, – pastebi dr. Vytautas Šiožinys.

Energetinio efektyvumo konferencijoje – gerieji pavyzdžiai ir ateities perspektyvos

Pasak mokymų organizatorių, gerieji praktiniai taupymo pavyzdžiai užkrečia ir stiprina motyvaciją diegti novatoriškus energinio efektyvumo sprendimus įmonėse. Pasidalinti sukaupta patirtimi, aptarti naujausias tendencijas bei diskutuoti apie iššūkius ir galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje, pramonės įmonių atstovai yra kviečiami į jau antrus metus vyksiančią Energetinio efektyvumo konferenciją.

Šių metų renginys vyks 2023 m. rugsėjo 28 d., nuo 9 val. iki 17 val., SEB Arenos Urbihop Didžiojoje konferencijų salėje (Ąžuolyno g. 7, Vilnius).

Dalyvavimas yra nemokamas. Būtina registracija.

Daugiau informacijos renginio aprašyme.