Plūgas – jau praeitis? Lauko dienoje ūkininkai aptarė bearimės žemdirbystės galimybes ir iššūkius

2026 m. spalio 27 d. LIFE IP EnerLIT projektas surengė Širvintų rajone bearimių technologijų dieną, į kurią susirinko ūkininkai, žemės ūkio įmonių atstovai ir institucijų atstovai. Renginio metu buvo dalinamasi sukaupta patirtimi taikant juostinio dirbimo sėją, pristatytos mokslinės įžvalgos apie maisto medžiagų išsiplovimą mažinančius veiksnius bei aptarta tiesioginių ir juostinių sėjamųjų įsigijimo paramos priemonė.

Ūkininko patirtis taikant juostinio dirbimo sėją

600 ha ūkyje Remigijus Darvydas kartu su šeima augina įvairias žemės ūkio kultūras. Ūkininkauti jis pradėjo 2009 m., augindamas rapsus ir kviečius, o 2017 m. atsisakė plūgo ir pradėjo taikyti bearimę žemdirbystės technologiją. Ūkyje auginami raudonieji burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, rapsai, o tarpiniams pasėliams pasirenkami grikiai, žirniai, lubinai, linai, ridikai ir garstyčios bei jų mišiniai. Ūkininkas stengiasi tarpiniais pasėliais auginti bent penkių skirtingų kultūrų mišinius. R. Darvydas išbandė ir skirtingus rapsų sėjos būdus – dalį sėjo tiesiai į ražieną, kitą dalį – į sekliai, apie 5–6 cm gyliu, skustą dirvą. Tiesa, ne viskas pavyko iš pirmo karto: šiais metais dėl per didelės dirvos drėgmės nepavyko tinkamai ir laiku atlikti sėją.

Jau penkerius metus Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijai priklausantis Remigijus sako, kad ūkyje svarbu stebėti dirvožemio būklę ir ieškoti tinkamiausių sprendimų atsižvelgiant į kiekvieno ūkio specifiką. Pastaraisiais metais ūkininkas daug išteklių panaudoja dirvos pH pagerinimui ir pradėjus kalkinti dirvas, auginamų kultūrų derlius pastebimai pagerėjo. Ūkininkas paminėjo, kad pirmaisiais juostinio dirbimo sėjos metais nepajuto derliaus nuosmukio  nors Širvintų krašte derlingumas apskritai nėra didelis. Praeitais metais pavyko gauti net 4 tonas iš hektaro rapso derlių, o tai yra neįprastai geras rezultatas. Remigijaus patirtis rodo, kad pereinant prie tausojamosios žemdirbystės svarbu atsižvelgti į vietos sąlygas, išbandyti skirtingus metodus ir įvertinti jų rezultatus savo ūkyje.

Randa gamta grįstus sprendimus maisto medžiagų praradimui mažinti

Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius savo pranešime akcentavo, kad maisto medžiagų nuostolius palankiausia mažinti dar pačiame lauke, taikant įvairias dirvožemio būklę gerinančias praktikas. Tam pasitelkiama daugiakomponentė sėjomaina, tarpiniai pasėliai, ankštinių augalų įtraukimas į sėjomainą ir bearimės technologijos, taip pat prie to tikslo gali prisidėti ir tikslus maisto medžiagų valdymas ūkio lygmeniu, naudojant precizinės žemdirbystės sprendimus ir tręšimo planus. Jautriose teritorijose rekomenduojama mažinti tręšimą, o dirvožemio mikrobiotos atkūrimas gali padėti užtikrinti efektyvesnę maisto medžiagų apytaką ir jų prieinamumą augalams. Šios priemonės padeda mažinti trąšų nuostolius ir maisto medžiagų išsiplovimo į vandens telkinius riziką.

Pasak G. Jegelevičiaus, valdant maistinių medžiagų potencialų nuotėkį gali būti įrengiamos buferinės juostos prie vandens telkinių, horizontalios ir vertikalios tėkmės šlapynės, sedimentacijos tvenkiniai, medienos drožlių bioreaktoriai bei intensyvios dirbtinės šlapynės.  Prie minėto tikslo ne mažiau svarbų vaidmenį gali atlikti ir atkurtos natūralios šlapynės ir daugiametės pievos bei suformuotos sumedėjusių augalų juostos.

Finansavimo galimybės ūkininkams

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai gali pasinaudoti finansine parama naujoms tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamosioms įsigyti. Pagal šią priemonę kompensuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o didžiausia galima išmokos suma vienam pareiškėjui siekia 80 tūkst. eurų. Kompensuojant dalį sėjamosios kainos yra siekiama paskatinti ūkius rinktis efektyvesnes ir gamtai palankias žemės dirbimo technologijas, kurios padeda mažinti degalų sąnaudas ir tausoti dirvožemį. 2027-2029 m. neariminei žemdirbystei skatinti iš Modernizavimo fondo skirti dar 26 mln. eurų. Artimiausią kvietimą teikti paraiškas, kuriam numatyta 8 mln. eurų, planuojama paskelbti š.m. gruodžio 1 d.

APVA atstovas taip pat akcentavo, kad prieš teikiant paraišką, pareiškėjams rekomenduojama atidžiai susipažinti su finansavimo sąlygų aprašu, įvertinti planuojamos investicijos atitiktį reikalavimams ir pasirengti visus reikalingus dokumentus. Taip pat svarbu laiku pateikti mokėjimo prašymus: pvz. pagal 2025 m. kvietimus finansuojamų projektų mokėjimo prašymus būtina pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 30 d. 12:00 val. Laiku pateikti dokumentai yra svarbi sklandaus projektų užbaigimo ir finansavimo lėšų išmokėjimo sąlyga.

Norinčius išsamiau sužinoti apie bearimio ūkininkavimo praktinius taikymo principus kviečiame pasiklausyti tinklalaidės „Žalieji pokalbiai“ epizodų