Nuo nuotekų šilumos panaudojimo iki vandenilinių autobusų: kaip „Miesto gijos“ mažina poveikį klimatui?

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas prasideda nuo konkrečių sprendimų – efektyvesnio šilumos gamybos būdo, pakartotinio energijos panaudojimo ir švaresnio viešojo transporto. AB „Miesto gijos“ šias kryptis įgyvendina Vilniuje, o jų pastangos įvertintos ir nacionaliniu mastu: bendrovė tapo viena iš 2026 m. viešųjų pirkimų lyderių ir pelnė tris apdovanojimus.

Vienas iš svarbiausių būdų mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimatui – efektyviau naudoti jau turimus energijos išteklius. Užuot leidus šilumai prarasti savo vertę, ją galima susigrąžinti ir panaudoti pastatams šildyti. Kartu svarbu didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir ieškoti mažiau taršių alternatyvų iškastiniu kuru varomam transportui.

Būtent šias galimybes atskleidžia trys „Miesto gijų“ įgyvendinamos iniciatyvos.

Nuotekų šiluma – papildomas energijos šaltinis Vilniui

Viena iš bendrovės iniciatyvų – nuotekų šilumos panaudojimas miesto energetikoje. „Miesto gijos“ pagal UAB „Šilos“ įgaliojimą vykdė išvalytų nuotekų šilumos panaudojimo projekto statybos darbų kartu su projektavimo paslaugomis pirkimą.

Išvalytose nuotekose sukaupta šiluma gali tapti naudingu energijos šaltiniu. Panaudojus ją šilumos gamybai, sumažėja poreikis naudoti pirminius energijos išteklius, o dalis šilumos, kuri kitu atveju būtų prarandama, grąžinama į miesto energetikos sistemą.

Skaičiuojama, kad šis sprendimas galėtų patenkinti iki 6 proc. Vilniaus šilumos poreikio. Faktinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sumažėjimas priklausys nuo to, kokius šilumos gamybos šaltinius pakeis gaunama šiluma ir kokios kilmės elektros energija bus naudojama šilumos siurbliams.

Dėmesys aplinkosaugai atsispindėjo ir pačiose pirkimo sąlygose. Jose nustatyti konkretūs šilumos siurblių energinio efektyvumo reikalavimai, o jų veikimui leista naudoti tik tokius šaldymo agentus, kurių visuotinio atšilimo potencialas (GWP) mažesnis nei 150. Taip siekta apriboti galimą įrangos poveikį klimatui ne tik dėl energijos suvartojimo, bet ir dėl naudojamų šaltnešių.

Be to, rangovai įpareigoti statybos darbus vykdyti taikant aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir tinkamai tvarkyti statybines atliekas. Tai reiškia, kad aplinkosaugos reikalavimai apėmė ne tik galutinį projekto rezultatą, bet ir jo įgyvendinimo procesą.

Salininkų katilinėje – daugiau atsinaujinančios energijos

Dar vienas „Miesto gijų“ projektas skirtas efektyvesnei šilumos gamybai Salininkų katilinėje. Čia numatyta įrengti akumuliacinę talpą ir šilumos siurblius, kurie padės geriau išnaudoti energiją ir padidinti šilumos tiekimo patikimumą.

Įgyvendinus šį sprendimą, iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų galima padengti 50–80 proc. metinio šilumos poreikio. Taip pat numatoma, kad anglies dioksido išmetimas sumažėtų apie 1 500 tonų per metus.

Akumuliacinė talpa leis kaupti šilumą ir lanksčiau valdyti jos tiekimą, o šilumos siurbliai padės efektyviai panaudoti aplinkoje ar kituose šaltiniuose esančią šiluminę energiją. Tai svarbu ne tik mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir siekiant patikimesnio šilumos tiekimo.

Šis principas atsispindėjo ir pirkimo sąlygose: šilumos siurblių našumo koeficientui (COP) buvo skirta net 20 proc. ekonominio naudingumo vertinimo balų. Taip tiekėjai buvo skatinami siūlyti ne tik kainos, bet ir energinio efektyvumo požiūriu pranašesnius įrenginius.

Viešajame transporte – vandeniliu varomi autobusai

Energetikos transformacija apima ne tik šilumos gamybą, bet ir transportą, kuris yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinių. Siekiant mažinti viešojo transporto poveikį klimatui, Vilniuje numatoma dyzelinius autobusus pakeisti vandeniliu varomomis transporto priemonėmis.

„Miesto gijos“ pagal UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgaliojimą vykdė naujų žemagrindžių, vienaukščių, dviejų ašių vandeniliu varomų autobusų pirkimą. Planuojama pakeisti 16 dyzelinių autobusų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šį sprendimą ŠESD emisijos galėtų sumažėti apie 1 231 toną per metus.

Aplinkosaugos ir ekonominio efektyvumo principai buvo taikomi ir vertinant autobusų pasiūlymus. Pirkime pasirinktas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimas – tiekėjų pasiūlymai lyginti atsižvelgiant ne tik į autobusų įsigijimo kainą, bet ir į techninės priežiūros, remonto bei vandenilio suvartojimo išlaidas per 10 metų. Tai leidžia įvertinti, kiek transporto priemonės iš tikrųjų kainuos per visą numatytą eksploatavimo laikotarpį, ir skatina rinktis ne tik pradinės kainos, bet ir energijos išteklių naudojimo požiūriu efektyvesnius autobusus.

Ši iniciatyva bendrovei pelnė dar vieną 2026 m. viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimą – už švaresnio viešojo transporto ir vandenilio energetikos plėtrą.

Žalieji viešieji pirkimai – praktinis pokyčių įrankis

Visus tris projektus sieja bendras tikslas – mažinti poveikį klimatui, efektyviau naudoti energiją ir plėtoti aplinkai palankesnę miesto infrastruktūrą. Šiuo atveju viešieji pirkimai tampa priemone ne tik įsigyti reikiamą įrangą ar paslaugas, bet ir paskatinti inovatyvių energetikos bei transporto sprendimų įgyvendinimą.

LIFE integruotojo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2026 m. viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimais įvertino devynias organizacijas ir įmones. Iš viso įteikta 11 apdovanojimų, iš kurių tris pelnė AB „Miesto gijos“.

Šie pavyzdžiai rodo, kad viešieji pirkimai gali tapti svarbiu įrankiu siekiant klimato tikslų: skatinti inovacijas, mažinti energijos išteklių poreikį, efektyviau naudoti jau turimą energiją ir kurti ilgalaikę naudą miestui bei jo gyventojams.

AB „Miesto gijos“ nuotr.