Neformalioje Aplinkos taryboje S. Gentvilo išreikštas siekis ES – užtikrinti dėmesį gyvenamųjų bei ūkinių pastatų prisitaikymui prie klimato kaitos

Šią savaitę Briuselyje vykusioje neformalioje Aplinkos taryboje ES aplinkos ministrai diskutavo apie prisitaikymą prie klimato kaitos, žiedinę ekonomiką ir tvarius išteklius bei Teisingos pertvarkos mechanizmo panaudojimą.

Šiame susitikime dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad prisitaikymo prie klimato kaitos problemos aktualios ir Lietuvai.

„Pernai nuostolių pridarė ankstyvos šalnos, didelės sausros, kiti ekstremalūs įvykiai. Vasaros kruša penkiose savivaldybėse suniokojo dalį derliaus, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus bei grūdų saugyklas.  Nors prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai yra brangūs, jų vis tiek privalome imtis: 8 Lietuvos miestai jau yra prisijungę prie EK prisitaikymo misijos, iš jų 6 savivaldybėms padėsime parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus“, – susitikime sakė ministras.

Anot S. Gentvilo, ES turi užtikrinti, jog būtų skiriamas dėmesys jautriausių sektorių prisitaikymui – žemės ūkiui, infrastruktūrai bei pastatams. Vien tik atskirų rizikų žinojimas valstybėms nepadės tinkamai prisitaikyti prie klimato kaitos.

Kalbėdamas apie Lietuvos žiedinę ekonomiką ir tvarumą, ministras teigė, kad ES politika turi skatinti naujoviškus verslo modelius: pavyzdžiui, perėjimą nuo prekių pardavimo prie paslaugų teikimo. Šis metodas užtikrina produkto tvarumą bei jo atnaujinimą. 

„Lietuvoje nuo 2016 m. veikianti užstato grąžinio sistema prisideda prie atliekų perdirbimo ir žiedinės ekonomikos vystymo: net 90 proc. gėrimų skardinių ir plastikinių butelių yra surenkama ir perdirbama. Taip pat nuo Naujųjų metų Lietuvoje pradėtos rūšiuoti ir maisto atliekos, iš kurių bus gaminamos biodujos“, – apie mūsų šalies pavyzdžius sakė aplinkos ministras.

ES aplinkos ministrai diskutavo ir apie Teisingos pertvarkos mechanizmą, leidžiantį užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama sušvelninant socialinį ir ekonominį poveikį.

„Lietuva gyventojams, gaunantiems kompensaciją šildyti būstą, skiria šimtaprocentinę paramą kredito už renovuotą būstą ir palūkanų mokėjimui. Be to, pažeidžiamiems namų ūkiams kompensuojamos renovacijos projekto parengimo ir priežiūros išlaidos, o tai reiškia, kad mažas pajamas gaunantiems žmonėms renovacija nieko nekainuoja“, – sakė S. Gentvilas.

Ministro teigimu, turime įtikinti žmones, kad Europos žaliasis kursas jiems yra naudingas. Pavyzdžiui,  6 milijardai eurų, kurie sumokami už importuojamą elektrą, naftą, dujas, anglį, gali likti Lietuvoje, jei sugebėsime padidinti energijos vartojimo efektyvumą, plėtoti vėjo ir saulės energiją, sukurti  naujas darbo vietas. Be to, įgyvendinant žaliuosius projektus, bus užtikrintas energetinis saugumas ir nepriklausomybė.

Kalbėdamas apie Teisingos pertvarkos mechanizmą S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad tvarios investicijos užtikrinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą visuose ekonomikos sektoriuose yra labai svarbios, o dekarbonizacija neturėtų būti tapatinama su deinstrulizacija.

„Nereikėtų būti naiviems, kad šis procesas nieko nekainuos verslui, tačiau politikai turi stengtis, kad ta pagalba būtų skiriama tiek pramonei, tiek privatiems žmonėms”, – sakė ministras.