Nauja direktyva įtvirtina energijos vartojimo efektyvumo pirmumą
Energetikos ministerija pristatė naujausius pokyčius, susijusius su Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2023/1791) įgyvendinimu Lietuvoje. Ši direktyva žymi naują etapą šalies energetikos politikoje – pirmą kartą energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principui suteikiamas teisinis statusas. Tai reiškia, kad tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės, tiek kiti viešieji subjektai turės sistemingai vertinti energijos vartojimo efektyvumą priimdami strateginius sprendimus, planuodami investicijas ar vykdydami projektus.
Kaip pabrėžia Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus, naujoji direktyva įpareigoja viešąsias įstaigas kasmet sumažinti suvartojamos energijos kiekį 1,9 procento, palyginti su 2021 metų lygiu, ir kasmet iki beveik nulinės energijos atnaujinti 3 procentus viešųjų pastatų ploto. Be to, direktyva nustato naujus reikalavimus įmonėms, kurios priskiriamos didelės energijos vartotojoms – tai įmonės, kurių metinis energijos suvartojimas viršija 2,8 GWh. Jos privalės atlikti energijos vartojimo auditą arba įsidiegti energijos vadybos sistemas, taip užtikrindamos nuolatinį efektyvumo didinimą.
Reikalavimai įmonėms tampa aiškesni ir diferencijuoti pagal suvartojamos energijos kiekį. Įmonės, kurios per trejus metus vidutiniškai per metus suvartoja daugiau nei 23,6 GWh energijos, per dvejus metus privalės įdiegti energijos naudojimo vadybos sistemą, o įmonės, kurių metinis suvartojimas siekia nuo 2,8 iki 23,6 GWh, per vienerius metus turės pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą. Ši ataskaita teikiama kas ketverius metus, nebent įmonė įsidiegia vadybos sistemą arba sumažina energijos vartojimą. Įmonės, per metus suvartojančios daugiau nei 2,8 GWh, kasmet iki kovo 1 d. privalės deklaruoti faktinį energijos suvartojimą atsakingai institucijai. Energijos vartojimo audito ataskaita gali būti integruota į platesnį aplinkosauginį auditą, taip mažinant administracinę naštą įmonėms. Tuo pačiu energijos tiekėjai, įmonės prašymu, turės pateikti duomenis apie patiektos energijos kiekius, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir tikslesnis energijos vartojimo vertinimas.
Direktyva taip pat numato naujus reikalavimus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms – esamuose šilumos šaltiniuose nebegalės didėti naudojamo iškastinio kuro kiekis, išskyrus gamtines dujas. Tokiu būdu siekiama palaipsniui mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Šie pokyčiai sudaro pagrindą, kad iki 2030 metų Lietuva pasiektų direktyvoje numatytą 39,3 TWh suminės sutaupytos galutinės energijos tikslą, taip prisidėdama prie Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Pažymėtina, kad direktyvos visos pagrindinės nuostatos yra perkeltos Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei kitus įstatymus ir įsigalioja nuo š.m. spalio 1 d.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus savivaldybėms rekomenduojama aktyviai taikyti energijos vartojimo efektyvumo priemones, remiantis geriausiomis Europos šalių praktikomis ir vadovaujantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis. Siekiant mažinti energijos sąnaudas, savivaldybės turėtų skatinti gyventojus ir įstaigas renovuoti pastatus, optimizuoti šildymo, vandens šildymo ir oro kondicionavimo sistemas. Transporto sektoriuje siūloma plėtoti viešojo transporto naudojimą, skatinti važiavimą dviračiais, ėjimą pėsčiomis ir riboti individualaus automobilio naudojimą miestuose. Rekomenduojama įgyvendinti informacines kampanijas, padedančias keisti gyventojų elgseną bei įpročius energijos vartojimo srityje.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.