Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

Netylant kalboms apie apsirūpinimo maistu svarbą, dėmesio maisto temai skyrė ir jungtinio žemės ūkio ir miškininkystės, žiedinės ekonomikos ir atliekų bei pramonės dekarbonizacijos darbo grupių susitikimo dalyviai. Jie kalbėjo apie trumpąsias maisto grandines, maisto pramonę, miesto žembdirbystę, maisto švaistymo problemą.

Jau devintąjį kartą susitikusi iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.

Ankstesniuose žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimuose buvo daugiausiai kalbama apie tvarią maisto gamybą. Tuo tarpu remiantis naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita apie klimato kaitos švelninimo priemones, iš maisto vartojimo perspektyvos, didžiausią svarbą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimui galėtų turėti perėjimas prie sveikos, tvarios mitybos, po to seka sumažėjęs maisto praradimas ir švaistymas.

„Diegti inovatyvias technologijas, didinti pridėtinę vertę visose žemės ūkio šakose, o maisto produktų tiekimo grandinę priartinti prie vartotojų, skatinti urbanizuotų vietovių žemės ūkį, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus – šie tikslai keliami tvarių maisto sistemų kūrimui“, – sakė žemės ūkio ministro patarėja klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė.

Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta trumpųjų maisto grandinių vystymui. Žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė trumpųjų maisto grandinių privalumus, ypatingai skatinant regioninę plėtrą, bet taip pat ir prisidedant prie Žaliojo kurso tikslų, pirmiausia ŠESD emisijų mažinimo dėl sumažėjusių transportavimo atstumų bei didesnio efektyvumo. Bendruomeninio miesto daržo iniciatyvos „Idėjų lysvė“ atstovė pasidalino plačiau apie jų vykdomas veiklas Pilaitės rajone Vilniuje, taip pat pateikė dekarbonizacijos priemonės ne tik nešančios naudą klimatui, bet ir įvairių socialinių naudų, pasiūlymą.

Daug dėmesio susitikime buvo skirta ir maisto švaistymo problemai. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje keliamas tikslas iki 2030 m. – siekti 50 proc. sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį (2019 m. vienam Lietuvos gyventojui tai sudarė 41 kg).

Kaip padaryti, kad maistas netaptų atliekomis? „Tereikia planuoti ir mažiau pirkti, atiduoti nepasiturinčiųjų maitinimui, naudoti gyvūnų šėrimui, gaminti kompostą“, - vardijo labdaros ir paramos fondo  „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.

Aplinkos ministerijos ekspertė apibendrino Aplinkos ir kitų ministerijų jau vykdomas veiklas, susijusias su maisto švaistymo mažinimo ir atliekų prevencija.

Žemės ūkio ministerija rūpindamasi, kad kuo mažiau maisto produktų būtų iššvaistyta, leido prekiauti vaisiais ir daržovėms, neatitinkančiais prekybos standartų, parengė paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles – maistas, kuris neatitinka reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti perduotas labdarai ar paramai. Taip pat šiuo metu yra rengiamas mokslinis tiriamasis darbas „Maisto praradimų ir maisto atliekų pirminėje maisto produktų gamyboje mažinimo mokslinių rekomendacijų parengimas“, kurio rezultatų laukiama 2023 m. pabaigoje.

Šis susitikimas buvo paskutinis teminis žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas. Artimiausias susitikimas planuojamas gegužės antroje pusėje. Jo metu bus pristatyti ekspertų vertinimai dėl esamų NEKS priemonių efekto ŠESD mažinimui, taip pat aptartas apibendrintas preliminarus priemonių, teikiamų atnaujinamam NEKS veiksmų planui, sąrašas.

Visą aktualią informaciją, susijusią su dekarbonizacijos procesu „Misija 0“, taip pat ir ankstesnių susitikimų medžiagą ir įrašus, galite rasti portale www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija. Kokie pasiūlymai buvo pateikti dekarbonizacijos priemonėms, galite peržiūrėti čia www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pateikti-pasiulymai