Lietuvos dekarbonizaciją ir žiedinę ekonomiką iki 2030 m. stimuliuos šimtai milijonų eurų
Antradienį įvykusiame žiedinės ekonomikos dekarbonizacijos darbo grupės pirmajame posėdyje pristatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo tikslai ir žiedinės ekonomikos veiksmų plano rengimo eiga.
Bendrai į ekonomiką iš esmės transformuojančius procesus, kuriuos kuruoja sektorinės profesionalų santalkos, planuojama nukreipti šimtus milijonų eurų iš europinių fondų ir valstybės programų. Šalia kitų valstybės ir europinių finansavimo šaltinių, vien Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programa iš ES fondų numato 107,2 mln. eurų finansavimą, kurio dalis iki 2030-ųjų bus skiriama ir dekarbonizacijai, ir žiedinei ekonomikai.
Pirmojo dekarbonizacijos grupių posėdžio akcentas – atliekų sritis ir kaip didžiausiems šalies ūkio sektoriams persiorientuoti iš linijinės į žiedinę ekonomiką.
„Manome, kad dekarbonizacija ir žiedinės ekonomikos kūrimas – tai vienas kitą papildantys procesai, todėl juos reikia vertinti integraliai. Tikimės, kad kartu su socialiniais partneriais sukonstruotas planas paspartins žiedinę ekonomiką, mažins ŠESD susidarantį atliekų tvarkymo srityje Lietuvoje bei padės užtikrinti lyderių pozicijas šioje srityje ir Europoje“, – pirmąjį dekarbonizacijos santalkos susitikimą komentavo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą Europos Sąjungos žiediškumo indekso vidurkį pasiekti iki 2024 m. Pagal Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę atliekų sektoriuje ŠESD lygis iki 2030 m. turi sumažėti 35 proc. lyginant su 2019 m.
Šalies strateginiuose dokumentuose vienam asmeniui tenkančių maisto atliekų kiekį iki 2030 m. numatoma sumažinti 50 proc. (2019 m. vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 41 kg maisto atliekų). Taip pat iki šio dešimtmečio pabaigos planuojama perdirbti ne mažiau kaip 70 proc. visų pakuočių bei pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų.
Tikslams įgyvendinti ministerija jau įsibėgėjo reformuodama atliekų tvarkymo reguliavimą. „Skatiname gamintojus ir importuotojus gaminti gamtai draugiškas, geriau pardirbamas pakuotes. Vien reguliavimo neužteks – turime susitelkti ir kartu su socialiniais partneriais investuoti į įvairias priemones“, – sako Raminta Radavičienė.
Žiedinės ekonomikos dekarbonizacijos darbo grupė – tai didžiausia sektorinė grupė, vienijanti 76 skirtingus socialinius partnerius. Kitas šios grupės susitikimas, kuriame bus pristatoma esamų, ŠESD mažinimui skirtų priemonių analizė, įvyks vasario 4 d.
Trečiadienį įvyko ir pirmasis žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės posėdis.