Lietuvoje jau veikia apie 3 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje plečiasi sparčiai. Pagal Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos (EV IS) duomenis, šalyje jau įrengta apie 3 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų. Tai net 10 kartų daugiau nei jų buvo 2020 metais.

Šiuo metu įkrovimo prieigų galia Lietuvoje svyruoja nuo 4 iki 400 kW. Apie 40 proc. visų įkrovimo prieigų yra įprastos galios (iki 22 kW imtinai), beveik visos įkrovimo prieigos veikia visą parą, o už įkrovimo paslaugas juose galima atsiskaityti įvairiais būdais – banko kortelėmis, grynaisiais pinigais ar mobiliąja programėle. Be to, apie 3,4 proc. visų įkrovimo prieigų yra nemokamos.

Iki 2030 metų Lietuvoje planuojama įrengti ne mažiau kaip 6 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų. Tam pasitelkiamos tiek Europos Sąjungos investicijos, tiek privačių įkrovimo operatorių iniciatyvos.

Įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimas vykdoma keliais blokais: privačia įkrovimo operatorių iniciatyva, šalia TEN-T tinklui priklausančių magistralinių ir krašto kelių, savivaldybių nustatytose vietose, bei sunkiajam transportui skirtose lokacijose – miestuose, poilsio aikštelėse ir pagrindiniuose transporto mazguose.

Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) pirmieji kvietimai gauti finansavimą įkrovimo prieigų įrengimui buvo paskelbti 2023 m. rudenį. Skiriamos dotacijos, kurios sudaro nuo 20 iki 60 proc. fiksuotųjų įkainių, priklausomai nuo įkrovimo prieigos galios, regiono ir įmonės dydžio. Finansinė parama yra tęstinė – iki 2026 m. vidurio arba tol, kol bus išnaudotos skirtos lėšos. Iki 2025 m. birželio pabaigos iš RRF jau patvirtintos paraiškos 695 įkrovimo prieigoms ir 8 įkrovimo prieigoms sunkiajam transportui įrengti. Šiuo metu dar vertinama 13 paraiškų dėl 51 naujos įkrovimo prieigos įrengimo. Iš viso iš RRF lėšų planuojama paskatinti įrengti apie 2 000 naujų įkrovimo prieigų už 20,2 mln. eurų.

Be finansinių dotacijų viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros plėtrai, taikomos ir kitos skatinimo priemonės, siekiant spartesnio įkrovimo tinklo plėtros tempo. Įkrovimo operatoriams kompensuojama 50 proc. viešai prieinamų įkrovimo prieigų prijungimo prie tinklų kainos, taip pat suteikiama galimybė dalyvauti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) apskaitos vienetų sistemoje. Privačių įkrovimo prieigų vystymui taip pat yra skiriamos  dotacijos, kad kuo daugiau  elektromobilių naudotojų galėtų įsirengti įkrovimo prieigas namuose ar darbovietėse.

Svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą nuo 2023 m. savivaldybės įpareigotos parengti viešai prieinamų įkrovimo prieigų plėtros iki 2030 m. planus, o nuo 2025 m. vasario – juos privaloma patvirtinti ir įgyvendinti. Šiuose planuose numatomos prioritetinės vietos įkrovimo prieigų plėtrai, planai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas trejus metus. Šiuo metu 60 savivaldybių jau yra parengusios tokius planus, 45 iš jų – patvirtinusios. Pagal susistemintus planų duomenis, savivaldybių poreikis iki 2030 m. siekia apie 5, 5 tūkst. įkrovimo prieigų įrengimui, iš kurių jau įrengtos apie 367.

Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą aktyviai padėjo koordinuoti ir projektas LIFE IP EnerLIT „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kurio iniciatyva nacionaliniu mastu koordinuotas įkrovimo tinklo plėtros procesas, rengti ir tobulinti teisės aktai bei reguliacinės priemonės, paskelbti kvietimai dėl finansinių priemonių, vykdoma finansavimo priemonių įgyvendinimo stebėsena, ieškoma papildomų finansavimo šaltinių, vykdoma esamos infrastruktūros stebėsena.

Viešai prieinamų įkrovimo prieigų plėtra Lietuvoje bus tęsiama, siekiant patogesnių ir tvaresnių kelionių elektromobiliais.