LEI mokslininkai: siekiant klimato neutralumo Lietuvai reikės ne tik energijos taupymo, bet ir naujų technologijų

Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai, analizuojantys Lietuvos energetikos ir pramonės raidos scenarijus, teigia, kad dabartinių ir planuojamų priemonių nepakaks visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir reikšmingai sumažinti pramonės išmetamų ŠESD kiekį iki 2050 m. Siekiant klimato tikslų, reikės didesnio energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančios energijos plėtros ir naujų technologinių sprendimų, tarp jų – žaliojo vandenilio bei anglies dioksido (CO₂) surinkimo ir saugojimo.

Šias išvadas LEI mokslininkai pristatė tarptautinėje darnaus vystymosi tematikai skirtoje konferencijoje „21st SDEWES Conference“, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 3 d. vykusioje Las Palmoje, Gran Kanarijoje. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 500 mokslininkų, tyrėjų ir ekspertų iš 58 šalių bei šešių žemynų, pristatyta daugiau kaip 400 mokslinių pranešimų.

Siekiant padėti Lietuvai planuoti energetikos ir klimato politiką, LEI mokslininkai sukūrė trijų modelių sistemą. Pirmasis modelis skirtas įvertinti ateities energijos poreikius, antrasis – energetikos sektoriaus ilgalaikiam vystymui analizuoti, trečiasis - pramonės dekarbonizacijos modelis. Šie modeliai leidžia vertinti, kaip skirtingos politikos ir technologinės priemonės gali keisti energijos vartojimą, energetikos sistemos struktūrą, investicijų poreikį ir ŠESD išmetimus.

Lietuva energijos vartojimą iki 2030 m. galėtų sumažinti 15 proc.

Kiek energijos Lietuvai reikės po penkerių, dešimties ar 25 metų ir kaip energijos vartojimą gali pakeisti skirtingos priemonės, konferencijoje pristatė LEI mokslininkas dr. E. Neniškis.

Jis patobulino tarptautiniu mastu naudojamą energijos poreikio prognozavimo metodiką MAED ir, remdamasis ja, sukūrė Lietuvos energijos poreikio modelį. Modelis leidžia vertinti, kaip skirtingos priemonės gali keisti šalies energijos vartojimą ir su juo susijusius ŠESD išmetimus.

Tyrimas parodė, kad įgyvendinus 61 esamą ir planuojamą priemonę, 2030 m. Lietuvoje energijos būtų suvartojama apie 15 proc. mažiau, o su energijos vartojimu susijęs ŠESD kiekis sumažėtų 25 proc., palyginti su 2021 m. Didžiausią energijos taupymo potencialą suteiktų didesnis energijos vartojimo efektyvumas pramonėje ir energijos taupymo susitarimai su valstybės bei savivaldybių įmonėmis. Tuo metu didžiausią poveikį mažinant su energijos vartojimu susijusias ŠESD emisijas turėtų privalomas biodegalų maišymas į mineralinius degalus.

Energetikos sistemą reikėtų vertinti kompleksiškai

Kaip ilgalaikėje perspektyvoje galėtų vystytis Lietuvos energetikos sektorius ir kokių sprendimų reikėtų siekiant klimato bei energetikos tikslų, analizavo dr. A. Galinis.

Mokslininkas sukūrė analizės įrankį, apimantį pagrindines Lietuvos energetikos sritis – elektros ir šilumos gamybą, vandenilio gamybą, naftos perdirbimą ir kitą energetikos infrastruktūrą. Modelis leidžia vertinti, kaip energetikos sistemoje galėtų būti derinama atsinaujinančioji energija, energijos kaupimo sprendimai, vandenilio gamyba ir elektros energijos mainai su kitomis šalimis.

Kadangi skirtingi energetikos sprendimai yra tarpusavyje susiję, jų poveikį svarbu vertinti kompleksiškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors atsinaujinančiosios energijos dalis Lietuvoje didėja, dabartinių ir planuojamų priemonių nepakaktų visiškai atsisakyti iškastinio kuro iki 2050 m.

Pramonės dekarbonizacijai vien energijos taupymo nepakaks

Pramonės dekarbonizacijos galimybes analizavo dr. E. Norvaiša. Jo pristatyto modelio rezultatai parodė, kokie technologiniai pokyčiai galėtų padėti mažinti energijos vartojimą ir ŠESD išmetimus Lietuvos pramonėje.

Tyrimas atskleidė, kad vien energijos taupymo ir švaresnio kuro naudojimo nepakaks pramonės dekarbonizacijai iki 2050 m. Mažinant kuro deginimo metu susidarančias emisijas būtų galima sumažinti tik apie ketvirtadalį visų pramonės CO₂ išmetimų.

Didelė dalis likusių emisijų susidaro ne dėl kuro deginimo, o vykstant cheminėms reakcijoms gaminant du Lietuvos pramonei svarbius produktus – amoniaką ir cementą. Todėl reikšmingesniam pramonės išmetimų mažinimui reikės technologijų, leidžiančių spręsti ir šių procesų keliamų emisijų problemą. Žaliasis vandenilis ir CO₂ surinkimas bei saugojimas ateityje gali tapti esminiais sprendimais mažinant produktų gamybos emisijas.

Iki klimato neutralumo – dar reikės technologinių pokyčių

Visi trys LEI mokslininkų pristatyti tyrimai rodo, kad siekiant klimato neutralumo Lietuvai reikės derinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančiosios energijos plėtrą ir naujų technologijų diegimą.

Kaip greitai ir kokiu mastu šie sprendimai bus įgyvendinti, priklausys nuo jų kainos, atsinaujinančiosios elektros energijos prieinamumo, infrastruktūros plėtros ir finansinių bei kitų priemonių, sudarančių sąlygas investuoti į naujas technologijas.

Mokslinių tyrimų rezultatai leidžia įvertinti skirtingų sprendimų poveikį ir padeda planuoti ilgalaikę Lietuvos energetikos bei klimato politiką. Jų pristatymas tarptautinėse mokslinėse konferencijose taip pat suteikia galimybę Lietuvos tyrėjams dalytis sukauptomis žiniomis, diskutuoti su kitų šalių mokslininkais ir ieškoti naujų sprendimų energetikos bei klimato iššūkiams.