Klaipėdoje ruošiamasi jūrinio vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje
Siekdama plėtoti tvarių energijos išteklių kūrimą, taip mažinant aplinkos taršą ir didinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lietuva aktyviai ruošiasi jūrinio vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Šiandien į uostamiestį susirinkusi Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba, pirmininkaujama susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, diskutavo, kaip paspartinti šio projekto įgyvendinimo procesus.
Dar iki numatomo konkurso (aukciono) vėjo jėgainių statytojui parinkti, kuris vyks 2023 metais, Klaipėdos uoste turėtų būti išanalizuotos jūrinės inžinerinės pramonės plėtros alternatyvos.
„Tam, kad būtų užtikrinti vėjo jėgainių veiklai reikalingi parengiamieji procesai Klaipėdos uoste, šiandien diskutavome apie uosto veiklos diversifikaciją, jūrinės inžinerinės pramonės plėtrą, skatinant ne tik krovos darbus uoste, bet ir gamybinę veiklą. Imdamiesi iniciatyvos kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengsime jūrinės inžinerinės pramonės plėtros vertės pasiūlymą“, – posėdžio metu sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Klaipėdos uostas, ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 MW vėjo jėgainių parką, turėtų tapti itin svarbia šiam projektui reikalingų išteklių platforma, mat numatoma vėjo jėgainių komponentus perkrauti uoste, čia juos transportuoti, sandėliuoti ir surinkti.
„Uosto direkcija yra atlikusi esamų uosto naudotojų, kurie, atsižvelgdami į savo veiklos ir plėtros planus, būtų suinteresuoti ateityje diversifikuoti dalį savo veiklos ir imtis vėjo elektrinių gamybos ar sandėliavimo, apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad uosto naudotojai būtų suinteresuoti vėjo jėgainių plėtros galimybėmis“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vėjo elektrinių gamybos ir (ar) sandėliavimo veiklai galėtų būti pritaikyta šiuo metu planuojama 70 ha teritorija pietinėje uosto dalyje.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Uosto plėtojimo tarybą sudaro Vyriausybės, įvairių ministerijų, valstybės institucijų, verslo asociacijų, mokslo institucijų atstovai. Taryba nagrinėja ir Vyriausybei teikia pasiūlymus dėl prioritetinių uosto ūkinės plėtros krypčių nustatymo ir kitų klausimų.