Keičiama Aplinkos ministerijos nustatyta vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo tvarka
Aplinkos ministerija parengė Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą ir įtvirtinti paraiškų teikimo tvarką elektroniniu būdu per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS. Šiai priemonei 2022-2025 m. suplanuota 8 mln. eurų iš Klimato kaitos programos.
Siekiant, kad procesas būtų efektyvesnis ir greitesnis planuojama atsisakyti galimybės pareiškėjams teikti projektų koncepcijas. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupė parengs universalią koncepciją, pagal kurią bus galima teikti įvairaus pobūdžio projektų, padedančių mažinti kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį besivystančiose šalyse ir Ukrainoje, paraiškas.
Kartu būtų atsisakoma prievolės Aplinkos ministerijos vystomojo bendradarbiavimo komisijai pritarti galutinėms projekto įgyvendinimo ataskaitoms, kadangi šis pritarimas yra tik formalus – projektus administruoja ir prižiūri Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), ji įvertina ir galutines projekto įgyvendinimo ataskaitas bei papildomus dokumentus.
Numatyta, kad didžiausias balų skaičius bus skiriamas projektams, kurie reikšmingai padeda mažinti ŠESD. Planuojama, kad projektų administratorius – APVA – kvietimą teikti paraiškas paskelbs 2023 m. I-II ketvirtį.
Kvietime didelis dėmesys bus skiriamas projektų, mažinančių ŠESD, skatinančių Lietuvos įmonių patirtį ir žinias perduoti Ukrainai ir besivystančioms šalims. Koncepciją, pagal kurią bus teikiamos paraiškos tvirtins Aplinkos ministerijos komisija po to, kai bus patvirtintas Vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos aprašas.
Kviečiame įmones, ketinančias teikti paraiškas minėtiems projektams finansuoti, iš anksto susipažinti su atnaujinamu aprašu ir teikti pastabas, pasiūlymus. Ketinantiems įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo projektus, rekomenduojame iš anksto ieškoti partnerių besivystančiose šalyse ar Ukrainoje.
Paramą besivystančioms šalims klimato kaitai švelninti Lietuva teikia vykdydama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įsipareigojimus. Nuo 2014 m. Lietuva priėmė sprendimą ne įmokėti lėšas į tarptautinius fondus, o įgyvendinti dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus.
Šie projektai yra galimybė mūsų šalies įmonėms perduoti savo technologijas, patirtį, atrasti naujas rinkas besivystančiose šalyse, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo, taip pat didinti Lietuvos matomumą.
Nuo 2014 m. jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendint 27 saulės elektrinių projektai Malaizijoje, Moldovoje, Sakartvele, Malyje, Armėnijoje, Nigerijoje, kurių bendra galia siekia beveik 5 MW. Jiems skirta Lietuvos parama sudaro 7,5 mln. eurų, iš jų 5,3 mln. eurų – Klimato kaitos programos lėšos, likusios – Lietuvos įmonių lėšos.
Pastabas galima teikti teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gruodžio 20 d.