Kaip žalieji pirkimai prisideda prie klimato ir energijos taupymo tikslų siekimo?
Klimato kaitos kontekste vyriausybių vaidmuo skatinant tvarumą tampa ypač svarbus. Viešieji pirkimai sudaro reikšmingą pasaulio ekonomikos dalį – jie apima itin platų prekių ir paslaugų spektrą: nuo statybos projektų iki biuro reikmenų. Viešajam sektoriui sudarant apie 12,5 proc. šalies BVP, o ES mastu – beveik 14 proc. BVP (apie 2 tril. Eur), jo sprendimai turi reikšmingą poveikį rinkai ir aplinkai: valstybės pirkimai turi potencialą formuoti rinkas, skatinti atsakingą verslo praktiką ir daryti sisteminį poveikį įvairiems sektoriams.
Naujausi tyrimai rodo, kad viešieji pirkimai (ne)tiesiogiai yra atsakingi už apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – tai septynis kartus daugiau nei visas aviacijos sektorius. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai yra centrinė viešųjų finansų dalis, jie gali tapti svertu įgyvendinant visos ekonomikos požiūrį į klimato kaitos mažinimą. Suderinus pirkimų sprendimus su klimato ir tvarumo tikslais, bendradarbiaujant su tiekėjais ir skatinant inovacijas bei skaidrumą tiekimo grandinėse, galima pasiekti sisteminių pokyčių.
Kas yra žalieji pirkimai?
Žalieji pirkimai – tai įsigijimas prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose jų gyvavimo ciklo etapuose. Tai reiškia, kad vertinamas ne tik produkto įsigijimas, bet ir jo energijos vartojimas, išteklių naudojimas, galimybė perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Tai leidžia išvengti sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu atrodo pigesni, tačiau ilgainiui sukelia didesnes aplinkos ir finansines sąnaudas.
Žalieji pirkimai tampa svarbiu įrankiu siekiant perėjimo prie švarios ir žiedinės ekonomikos visoje ES. Lietuvoje jų plėtra įtvirtinta ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje – numatyta, kad nuo 2024 m. Vyriausybė, o nuo 2027 m. visas viešasis sektorius turi veikti neutraliai klimatui, o nuo 2023 m. valstybės įstaigos įpareigotos vartoti žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti netaršų transportą bei prekes, darbus ir paslaugas įsigyti žaliųjų pirkimų būdu.
Kaip žalieji pirkimai padeda siekti klimato tikslų?
Žalieji pirkimai tiesiogiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, nes sudaro sąlygas rinktis mažiau taršias alternatyvas įvairiose srityse. 2024 m. KTU atlikta analizė, kurioje vertintos penkios produktų grupės, parodė konkrečius CO₂ sutaupymus. Lyginant E ir A energinio efektyvumo klasės elektros lempas, per metus sutaupoma 24,5 kg CO₂. Vienam kilogramui tekstilės, kai poliesterio pluoštas 100 proc. pagamintas iš perdirbtų atliekų, sutaupoma beveik 7 kg CO₂.
Ne mažiau svarbūs rezultatai pasiekti transporto srityje. 2023 m. per CPO LT įsigytos 178 M1 kategorijos transporto priemonės, iš kurių 42 (23,6 proc.) – netaršios. Tai leido sutaupyti daugiau kaip 54 t CO₂ ekvivalento. Jei visos 178 transporto priemonės būtų elektromobiliai, būtų sutaupyta beveik 309 t CO₂ ekvivalento. Džiugina ir tai, kad 2025 m. pirmą kartą viršytas netaršaus transporto įsigijimo rodiklis, numatytas Alternatyvių degalų įstatyme.
Žalieji pirkimai Lietuvoje tapo viena svarbiausių priemonių siekiant klimato neutralumo ir energijos taupymo tikslų. Per kelerius metus Lietuvoje įvyko proveržis – nuo 5 proc. žaliųjų pirkimų 2020 m. iki 95 proc. 2025 m. Šie pokyčiai prisideda prie CO₂ emisijų mažinimo, žiedinės ekonomikos plėtros, netaršaus transporto, tvarios statybos ir žaliosios energetikos skatinimo. Kartu tai yra svarbus žingsnis įgyvendinant strateginį Lietuvos tikslą – tapti energetiškai nepriklausoma valstybe.
