Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjoje – dėmesys tvarumo sprendimams ir Lietuvos žinutė dėl karo Ukrainoje

Šią savaitę  Kenijos sostinėje Nairobyje vyksta 7-oji Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos sesija (UNEA-7), kurioje tikimasi priimti svarbias rezoliucijas ir sprendimus, susijusius su aplinkosaugos priemonėmis bei finansiniais instrumentais, reikalingais tolesniam Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimui.

UNEA yra svarbiausia pasaulinė institucija, kurioje priimami sprendimai aplinkos klausimais. Ji nustato pasaulinę aplinkos darbotvarkę, teikia bendras politikos gaires ir apibrėžia politikos priemones, skirtas spręsti kylančius aplinkos iššūkius. UNEA sudaro 193 valstybės narės.

„Europa siekia ateities be taršos ir supranta, kad globaliame pasaulyje tik bendri, valstybių sienas peržengiantys veiksmai gali duoti rezultatą. ​Turime imtis ryžtingų sprendimų, kad įveiktume tris pagrindines viena nuo kitos neatsiejamas planetos krizes – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir taršą“, – sako renginyje dalyvaujanti aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Šiuo metu daugiau nei 80 proc. Europos buveinių yra prastos būklės, todėl praėjusiais metais ES priėmė Gamtos atkūrimo reglamentą, įpareigojantį valstybes nares iki 2050 m. visiškai atkurti nualintas ekosistemas. Šiam tikslui Lietuva aktyviai rengia Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kurio projektą Europos Komisijos vertinimui planuojama pateikti iki 2026 m. rugsėjo 1 d.

„Manome, kad toks kompleksinis požiūris padeda ES valstybėms narėms pasiekti reikšmingos ekologinės ir visuomeninės naudos. Ekosistemų atkūrimas yra pasaulinė investicija į atsparumą ir žalią, į žmogų orientuotą ekonomiką, kuri užtikrina tvarią ateitį bei gyvenimo kokybę“, – teigia viceministrė.

A. Paliukėnaitė atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje aktualia išlieka ir plastiko taršos problema, todėl jai įveikti reikalingi visą plastiko gyvavimo ciklą apimantys sprendimai. Ji paragino šalis parodyti politinę valią ir kuo greičiau pasiekti ambicingą tarptautinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės sustabdyti plastiko taršą pasauliniu lygiu.

Lietuva taip pat dar kartą viešai pasmerkė rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą bei karodaromą pasauliniu mastu juntamą žalą orui, vandeniui ir ekosistemoms. „Tarptautinė bendruomenė turi užtikrinti, kad rusija būtų patraukta atsakomybėn už savo nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos žmones“, – pridūrė A. Paliukėnaitė.

UNEA-7 sesijos metu planuojama patvirtinti Jungtinių Tautų aplinkos programos 2026-2027 m. išlaidų planą ir finansavimo struktūrą, per kurią bus vykdomi aplinkosaugos projektai, iniciatyvos ir veiklos visame pasaulyje.

Be to, asamblėjoje siekiama skatinti suinteresuotųjų šalių – vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų ir kt. – bendradarbiavimą bei parengti rekomendacijas, kaip prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.