JT klimato kaitos konferencijoje COP28 pristatyta Lietuvos patirtis apie žaliuosius pirkimus ir užstato sistemą
Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykstančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) konferencijoje COP28 dalyvavo diskusijoje, kurioje valstybių atstovai dalinosi gerąja patirtimi apie klimato kaitos švelninimo būdus bei diskutavo su jaunimo delegatais, su kokiais iššūkiais susidursime ateityje.
Vykusioje diskusijoje apie veiksmingiausias valdžios iniciatyvas kaip mažinti išmetamų šiltnamio efekto dujų kiekį, aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip sektiną pavyzdį paminėjo Lietuvoje vykdomus žaliuosius viešuosius pirkimus.
„2021 m. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl viešųjų žaliųjų pirkimų. Tais metais žaliųjų pirkimų tebuvo tik 5 proc., o šiemet tokie pirkimai sudaro maždaug 90 proc. visų viešųjų pirkimų. Be to, nuo šių metų visuose viešuosiuose pirkimuose turi būti numatyti aplinkosauginiai kriterijai“, – sakė ministras.
Anot ministro, Lietuva, prisidėdama prie Žaliojo kurso tikslų, įsipareigojusi, kad nuo 2026 m. valstybės institucijos pirktų tik ekologiškas transporto priemones. Nuo kitų metų rudens ne mažiau kaip pusė medienos ar kitų organinės kilmės statybinių medžiagų būtų naudojama statant visuomeninės paskirties pastatus. Be to, jau dabar visa valstybės institucijų perkama elektros energija yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kalbėdamas apie atliekų perdirbimo problemą ir žiedinę ekonomiką ministras kaip Lietuvos sėkmės istoriją paminėjo įdiegtą depozito sistemą, kuri buvo sukurta 2016 m.
„Gėrimų gamintojai ir importuotojai buvo įpareigoti tvarkyti pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Tai puikiai pavyko, nes šalyje, neturinčioje 3 mln. gyventojų, per 6 metus jau 185 tūkst. tonų gėrimų taros, t. y. maždaug 90 proc. visų pakuočių“, – teigė S. Gentvilas.
Anot ministro, su šia sėkmingai įgyvendinta depozito sistema susipažino 20 valstybių atstovai, kurie siekia tokią tvarką pritaikyti savo kraštuose.
Ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungoje didžioji dalis maisto išsinešimui skirtų pakuočių yra vienkartinės. Šiuo metu vyksta svarstymai dėl naujos direktyvos, jog būtų privalomos tik daugkartinės pakuotės, priėmimo.
Kalbėdamas apie klimato kaitos padarinius, ministras teigė, kad jaunimas ir pagyvenę žmonės yra labiausiai pažeidžiami dėl klimato kaitos sukeliamų karščio bangų.
„Šiandien labai svarbu tobulinti švietimo programas ir rengti specialistus, galinčius spręsti klimato kaitos valdymo klausimus ir dirbti su pažangiausiomis technologijomis“, – sakė aplinkos ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra vienas sparčiausiai augančių gyvybės mokslo centrų Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektorius kasmet augo beveik 17 proc., o vien 2020 m. – net 87 proc. Toks spartus augimas susijęs su aktyviais, smalsiais ir sumaniais mokslininkais bei valstybės parama ir investicijomis į šį sektorių. Dubajuje vykstanti COP28 konferencija yra didžiausia per visą istoriją – derybose ir renginiuose planuoja dalyvauti daugiau nei 97 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.
Siekdamos lyderystės ir parodyti pavyzdį kitoms šalims ES ir jos valstybės narės prieš COP28 konferenciją atnaujino įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, atsižvelgdamos į patvirtinus ES „Fit for 55“ teisės aktų paketo teisės aktus. Paryžiaus susitarimas iškėlė tikslą, kad vidutinė globali temperatūra nepadidėtų daugiau nei 1,5 °C, suteikti postūmį darniam, klimato kaitai atspariam vystymuisi ir pateikti rekomendacijas dėl didesnės apimties klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmų plano iki 2030 m. ir po jų.
Nacionaliniu lygiu Lietuva siekia dar platesnių užmojų – Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti tikslai – iki 2030 m. palyginti su 1990 m. net 70 proc. sumažinti šiltnamio dujų (ŠESD) emisijas, o iki 2050 m. Lietuvos ekonomika turi tapti žiedine ir neutralia klimatui. Patvirtintiems ES „Fit for 55“ teisės aktų paketo tikslams įgyvendinti 2023 m. birželio mėn. Lietuva pateikė Europos Komisijai atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.