JT aplinkos asamblėjoje priimtos pasauliui reikšmingos aplinkosaugos rezoliucijos

Praėjusią savaitę Kenijos sostinėje Nairobyje vyko 7-oji Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos sesija (UNEA-7), kurioje priimtos svarbios rezoliucijos ir sprendimai, susiję su aplinkosaugos priemonėmis bei finansiniais instrumentais, reikalingais tolesnei Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) veiklai.

UNEA yra svarbiausia pasaulinė institucija, kurioje priimami sprendimai aplinkos klausimais. Ji nustato pasaulinę aplinkos darbotvarkę, teikia bendras politikos gaires ir apibrėžia politikos priemones, skirtas spręsti kylančius aplinkos iššūkius. UNEA sudaro 193 valstybės narės.

Daugiau nei 6 tūkstančiai dalyvių, tarp kurių – 79 ministrai, iš 186 šalių dalyvavo savaitę trukusioje tematinėje JT aplinkos asamblėjoje Nairobyje. Europos Sąjungai ir jos narėms atstovavo apie 200 atstovų.

„Asamblėjos dėmesio centre buvo tvarūs sprendimai, skirti kovai su triguba planetos krize – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir tarša. Šių dienų geopolitiniame kontekste vis sunkiau susitarti, tačiau turime suprasti, kad aplinkos iššūkiai nepaiso valstybių sienų, todėl reikalingi koordinuoti tarptautiniai sprendimai“,– sakė šiame renginyje dalyvavusi aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

JT aplinkos asamblėjoje kilo iššūkių ieškant kompromisų tarp stipriai besiskiriančių valstybių pažiūrų. Vis dėlto asamblėjos rezultatai patvirtina – net ir dabartiniame geopolitiniame kontekste įmanoma rasti sprendimus konsensuso būdu ir išlaikyti daugiašališkumą sprendžiant aplinkosaugos problemas.

Renginyje buvo priimta ministrų deklaracija, patvirtinta 11 rezoliucijų ir 3 sprendimai dėl vidutinės trukmės strategijos ir biudžeto, UNEA-8 datos bei patikos fondų ir įnašų valdymo.

Pasirašytoje ministrų deklaracijoje siekiama spręsti pasaulinės klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos taršos problemas. Šiame dokumente išreiškiamas palaikymas JT aplinkos programai ir stiprinamas jos mandatas aplinkosaugos srityje. ES požiūriu, ministrų deklaracija pasirodė mažiau ambicinga nei tikėtasi ir siekta. Tačiau deklaracijoje išlaikyti bendri ES šalių prioritetai, įskaitant žiedinę ekonomiką, vandens atsparumą, lyčių lygybę, žmogaus teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kovą su aplinkos nusikaltimais, skubų tarptautinio susitarimo dėl plastiko priėmimą ir mokslu grįstą GEO-7 ataskaitą, paremtą plataus masto moksliniais įrodymais, leidžiančiais kurti veiksmingą ir iššūkius atspindinčią aplinkos politiką.

Iš vienuolikos priimtų rezoliucijų, keturios yra ypač aktualios ES valstybėms narėms. Tarp jų – itin aktuali rezoliucija, kuria siekiama  užtikrinti tvaraus dirbtinio intelekto vystymą ir jo aplinkosauginį potencialą. Kitos rezoliucijos akcentuoja tarptautinį bendradarbiavimą dėl tvaraus mineralų ir metalų, kurie yra svarbūs perėjimui prie žalios energijos, valdymo; tinkamą cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į JT aplinkos programos pateiktas išvadas dėl švino, kadmio, arseno ir organinio stibio junginių. Taip pat pabrėžtas jaunimo įtraukimas į aplinkosaugos procesus ir aplinkosauginį ugdymą. Priimtos rezoliucijos formuos pasaulinę aplinkosaugos darbotvarkę.

Susitarta, kad 8-oji JT asamblėjos sesija vyks 2027 m. gruodį Nairobyje. Šalys narės būsimam susitikimui ruošiasi iš anksto dalyvaudamos formaliuose nuolatinių atstovų komiteto susitikimuose. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027 metų pirmąjį pusmetį, artėjant kitai asamblėjai, Lietuva bus atsakinga už ES derybinių pozicijų rengimą, bendradarbiaujant su Europos Komisija, darbą su JT aplinkos programos sekretoriatu.

Visus JT aplinkos asamblėjos 7-osios sesijos metu priimtus dokumentus galima rasti čia.