ES neformalioje Aplinkos taryboje – diskusijos dėl ES klimato prioritetų stiprinimo ir mažėjančių vandens išteklių išsaugojimo
Kipro sostinėje Nikosijoje vykusioje Europos Sąjungos neformalioje Aplinkos taryboje ministrai diskutavo apie atsparios klimato kaitai Europos kūrimą ir apie ES prioritetų atstovavimo tarptautinėse klimato derybose stiprinimą.
„Visa Europa jau seniai patiria rimtus klimato pokyčių padarinius: dažnėjančios ir vis stiprėjančios karščio bangos, sausros ir potvyniai aiškiai įrodo, kad mums būtina kalbėti apie atsparumo klimato kaitai didinimą“, – ministrų susitikime kalbėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Anot ministro, svarbu įvertinti ateities klimato poveikį ne tik ekonomikos sektoriams, bet ir aplinkai, o ypač vandeniui. Todėl integruota Europos atsparumo klimato kaitai sistema padės labiau valstybės narėms koordinuoti veiksmus, o išsamūs klimato rizikos vertinimai leis atlikti išsamesnius tyrimus taikant tuos pačius scenarijus visoje ES.
„Šiuo metu Lietuva baigia rengti Nacionalinį prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą. Šio teisės akto vienas iš pagrindinių tikslų – reglamentuoja sisteminį ir nuoseklų su klimato kaita susijusios rizikos valdymą “, – sakė ministras.
Vis mažėjantys vandens ištekliai, kurie yra natūralių ekosistemų gyvybės šaltinis, kelia grėsmę prisitaikymui prie klimato kaitos, todėl vandens trūkumo problema turi būti sprendžiama kartu su klimato, biologinės įvairovės, žemės ūkio, energetikos ir teritorijų planavimo klausimais.
K. Žuromskas teigė, kad būtų galima naudoti bendras duomenų sistemas, teikiančias realiu laiku duomenis apie vandens būklę ir kylančias sausros ar potvynio grėsmes. Lietuvos patirtis įrodo, kad ir potvynio rizikos valdymo planai gali būti efektyvi skirtingų sektorių pasirengimo priemonė.
Kalbėdamas apie ES klimato prioritetų atstovavimo stiprinimą tarptautinėse klimato kaitos derybose, ministras atkreipė dėmesį, kad ES turėtų kuo anksčiau apsibrėžti savo prioritetus ir pagrindinius tikslus ir išplėsti klimato ir švarios energetikos diplomatiją su kitomis šalimis, užsitikrindama jų palaikymą tvirtinant sprendimus šiemet Turkijoje vyksiančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje COP31.
„Turime ieškoti bendraminčių kitos šalyse, pasitelkdami atsakingas ES institucijas išplėsti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, COP31 pirmininkaujančiomis šalimis Turkija ir Australija, kad užsitikrintumėme politinę paramą ES klimato srities prioritetams įtvirtinti COP31 sprendimuose. Privalome numatyti prioritetinius veiksmus dėl perėjimo prie švarios energijos, energetinio saugumo stiprinimo, pramonės dekarbonizacijos, iškastinio kuro naudojimo ir miškų kirtimo mažinimo“, – teigė K. Žuromskas.